Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete gyvuoja nauja tarptautinė studijų programa „Tvarumas ir ateities visuomenės“, pradėjusi veikti prieš metus ir jau sulaukianti vis didesnio studentų skaičiaus. Programos vadovė, daktarė Ieva Adomaitytė-Subačienė, didžiuojasi itin tarptautine bendruomene ir tikisi, kad studentų gretos dar labiau plėsis. Programos stiprybės – įvairialypis dėstytojų kolektyvas, platus socialinių partnerių tinklas ir draugiška Filosofijos fakulteto atmosfera. „Atvykę studentai dažnai pastebi neformalesnį bendradarbiavimo tarp dėstytojų ir studentų stilių. Mes esame labai atviri ir pasirengę išklausyti kiekvieną“, – sako dr. I. Adomaitytė-Subačienė.
Ką šioje programoje reiškia „tvarumas“?
Filosofijos fakultete akcentuojame, kad tvarumas yra sudėtinga, daugialypė sąvoka. Galima sakyti, kad ji remiasi trimis pagrindinėmis atramomis: pati akivaizdžiausia yra aplinkosauginė. Tačiau dažnai pamirštama ir norime čia labiau akcentuoti socialinę atramą – socialinį tvarumo aspektą, apimantį lyčių lygybę, žmogaus teises, bendruomenių į(si)traukimą ir panašius dalykus. Ir galiausiai, bet ne mažiau svarbi atrama yra vadinamasis skaidrumas – tai, kaip valdomos organizacijos, nesvarbu, ar kalbėtume apie verslo, nevyriausybines, ar viešojo sektoriaus organizacijas, ir kokios yra jų geriausios vadybos praktikos, į kurias mes orientuojamės. Siekiame aprėpti visas tris pagrindines tvarumo atramas.
Programa dėstoma anglų kalba ir orientuota į tarptautinį, o ne į Lietuvos kontekstą. Kokia jos tarptautinė reikšmė?
Mes gyvename labai globaliame pasaulyje ir matome, kaip pasauliniai iššūkiai veikia mūsų ekonomiką, socialinį gyvenimą ir gerovę. Programoje diskutuojame apie pasaulines tendencijas, kurios daro poveikį visuomenėms ir skirtingų grupių gerovei. Kai kurios problemos ir tendencijos yra specifinės tam tikriems regionams, bet kitos svarbios visiems, pavyzdžiui, žmonių gerovė, emocinė gerovė, augantis nerimas visuomenėje ir pan. Šioje programoje nagrinėjame regioninius skirtumus.
Klimato neteisybė, kaip aplinkosauginė problema, taip pat yra svarbi mūsų programoje, tačiau mes daugiau dėmesio skiriame tam, kaip klimato kaita ir kitos aplinkos problemos veikia visuomenę, verslą ir organizacijas. Labai įdomu tai aptarti su studentais iš skirtingų šalių ir pamatyti, kaip reikalai klostosi Globaliuosiuose Pietuose, Europoje, Azijoje ir kituose regionuose. Siekiame įtraukti ekspertus iš įvairių šalių į savo studijų programą, kad galėtume analizuoti šiuos pasaulinius iššūkius ir jau sukurtus inovatyvius sprendimus, remdamiesi pavyzdžiais iš viso pasaulio.
Tvarumą suprantame kaip aplinkosaugos problemą. Gal galite paaiškinti, ką tvarumas reiškia socialiniame gyvenime?
Kurdamiesi šią programą, daugiausia dėmesio skyrėme Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams, kurie tvarumą apibrėžia kaip gyvenimo ir veikimo būdą, išsaugojantį turimus išteklius. Tai apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei žmogiškuosius išteklius – veikti ir gyventi taip, kad šiuos išteklius galėtume išsaugoti ateities kartoms. Socialinis tvarumas čia reiškia, pavyzdžiui, žmogaus teisių paisymą ir įvairių grupių, ypač pažeidžiamų žmonių, integraciją į tai, kas vadinama bendra visuomenės gerove. Kad kai kurie mūsų naudojami produktai, paslaugos ir kiti gėriai būtų prieinami ir skirtingoms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms, turintiems psichosocialinių ar mokymosi sutrikimų. Vis dar turime problemų su lyčių lygybe, o mūsų studentai yra iš skirtingų regionų ir šalių, kuriose lyčių lygybės klausimas yra labai aktualus jų visuomenėms. Turime kursą apie tvariuosius miestus, apimantį ne tik miesto aplinkosaugos kontekstą, jo struktūrą ir infrastruktūrą, bet ir tai, kaip miestas yra organizuojamas siekiant įtraukti skirtingus žmones į socialinį gyvenimą ir sudaryti galimybes dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose.
Tai labai plati dalykų, temų ir sričių apimtis. Kokie dalykai yra esminiai šios programos mokslai?
Kadangi mūsų programa yra Sociologijos bakalauro studijų programa, apimame daug temų, kurios paprastai priskiriamos šiai disciplinai. Vis dėlto siekiame padaryti ją labiau tarpdisciplinine, integruojant kursus iš kitų disciplinų. Po diskusijų su mūsų socialiniais partneriais tapo aišku, kad svarbu pasirinkti labiau tarpdisciplininį požiūrį. Be bendrųjų sociologijos kursų, kuriuos studentai mokosi (pvz., tyrimų metodologija, sociologijos įvadas, demografija), sukūrėme daugybę kitų aktualių temų. Pavyzdžiui, dabar įtraukėme kursus apie Europos Sąjungos socialinę politiką, socialines paslaugas ir žmogiškąją gerovę, apimančius sidabrinės ekonomikos aspektus. Siūlome socialinių inovacijų ir verslumo kursus, ugdančius mūsų studentų kūrybiškumą. Turime projektų valdymo dirbtuves, kuriose mokomės apie pokyčius, kuriuos norime įgyvendinti.
Mums atrodo svarbu kalbėti apie tvariuosius miestus ir į(si)traukiančias bendruomenes. Vienas kursų nagrinėja nusikalstamumą visuomenėje: kaip turėtume orientuotis į skaitmeninį nusikalstamumą skaitmeniniame kontekste, įskaitant socialinius tinklus? Todėl integruojame kai kurias technologijas ir dirbtinio intelekto (DI) įrankius, ne tiesiogiai studentams mokyti inžinerijos ar technologijų, bet labiau siekdami suprasti, kaip inžinerija ir technologijos gali sietis su humanitariniais mokslais ir, pavyzdžiui, socialinėmis paslaugomis, ir kaip šios modernios technologijos, tokios kaip DI ar robotika, vėlgi daro įtaką visuomenės gerovei.
Demografinių tendencijų ir sociologinių aspektų supratimas yra esminis, bet ne mažiau svarbu yra kurti sprendimus, pagrįstus duomenimis, ir rinkti patikimus duomenis. Būtent todėl studentai mokosi tyrimų metodologijų ir kaip kurti inovatyvius sprendimus, skatinančius bendruomenės į(si)traukimą ir verslo dalyvavimą sprendžiant socialines problemas. Manau, svarbu skatinti studentus mąstyti apie save kaip apie ateities visuomenės permainų kūrėjus.
Programa apibūdinama kaip ateities visuomenių studija. Kokios visuomenės siekiama? Kaip ji galėtų atrodyti? Kokiai visuomenei jūs ruošiate studentus?
Tai labai geras, bet kartu ir sudėtingas klausimas. Mūsų programoje siekiame skatinti studentus tapti ateities visuomenių kūrėjais. Nors tam tikras demografines tendencijas galime pastebėti, nėra įmanoma tiksliai prognozuoti, kaip viskas klostysis ateityje. Todėl sutelkiame dėmesį į svarbius įgūdžius, kuriuos norime, kad mūsų studentai išmoktų, ypač per praktinius užsiėmimus. Mūsų tikslas – padėti jiems suprasti realų pasaulį ir suteikti jėgų tapti ateities pasaulio kūrėjais. Skatiname studentus mokytis dizaino mąstymo (design thinking) ir kitų metodologijų, kurios palaiko inovacijas. Mūsų galutinis tikslas – paskatinti juos kurti poveikius darančius sprendimus, kurie galėtų transformuoti visuomenę.
Viena vertus, siekiame mokyti ir mokytis kartu, nes tai labai interaktyvus mokymosi procesas. Iš vienos perspektyvos, diskutuojame apie svarbias pasaulines tendencijas, analizuojame, ką jos reiškia ir ką galėtų reikšti ateityje. Pavyzdžiui, pagrindinės vaisingumo krizės Lietuvoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Kita vertus, mokomės metodologijų ir įgūdžių kurti sprendimus ir teikti rekomendacijas, pagrįstas įrodymais, suinteresuotiems subjektams, sprendimų priėmėjams, politikams. Tai galėtų būti socialinė politika, verslo įmonės, socialinio verslumo sritis, socialinė ekonomika ir kt.
Vienas programos privalumų – tarptautinio mobilumo ir praktinių seminarų su įvairių sričių socialiniais partneriais galimybės. Papasakokite apie tai plačiau.
Kurdami šią naują programą prieš metus, puikiai supratome, kaip svarbu būti atvirais ir įtraukti į procesą įvairius suinteresuotus subjektus, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO), socialinio verslo įmones ir kitas organizacijas. Kita vertus, analizavome tarptautinę patirtį. Aš ir mano kolegos turėjome galimybę daug keliauti, dirbti su įvairiais partneriais skirtingose šalyse ir sužinoti apie geriausias praktikas kituose universitetuose. Prie ko priėjome sutarę – mums reikia daryti šiek tiek kitaip nei tradiciniame akademiniame lauke, mokantis iš žinių. Todėl įtraukiame interaktyvias praktines dirbtuves į savo programą.
Kiekvienais metais studentai dalyvauja dviejose dirbtuvėse su mūsų socialiniais partneriais, kurios orientuotos į problemų sprendimu pagrįstą mokymąsi. Studentai turi galimybę spręsti realius iššūkius, kuriuos pateikia organizacijos, su kuriomis bendradarbiaujame. Paprastai šiuos užsiėmimus rengiame „hackathon“ formatu, kai studentai eina į lauką, stebi, klausinėja, atlieka interviu ir renka duomenis. Po to visi kartu su socialiniais partneriais ir organizacijomis pristatome rezultatus ir gauname grįžtamąjį ryšį.
Kalbant apie tarptautinį mobilumą, VU Filosofijos fakultete turime didelę patirtį su įvairiais „Erasmus+“ finansuojamais projektais, kurie padėjo mums suformuoti partnerių ir organizacijų, į kurias galime siųsti studentus, ratą. Kai kurie iš jų remiasi „Project Shout“ platforma, kuri vis dar turi internetinį centrą, kur gali registruotis skirtingos organizacijos iš skirtingų šalių: studentai gali patikrinti, kurias organizacijas norėtų aplankyti. Taip pat turime didelį būrį partnerių šalių, į kurias studentai gali vykti, ne tik Europos Sąjungoje, bet ir tokiose šalyse kaip Turkija ir Ukraina. Vilniaus universitetas priklauso „Arkus“ tinklui, jungiančiam daugybę universitetų ir kitų partnerių. Tai leidžia studentams keliauti ir įgyti praktinės patirties, mokantis įgūdžių iš įvairių šalių.
Kaip sekėsi programai „Tvarumas ir ateities visuomenės“ jos pirmaisiais metais? Kokiose srityse galite didžiuotis pasiekimais?
Kuo tikrai didžiuojamės – tai mūsų labai tarptautine bendruomene. Pirmakursiai yra iš šešių skirtingų šalių! Jau dabar vykdome interviu su potencialiais naujais studentais; tikimės, kad mūsų geografija dar labiau plėsis, sulauksime studentų iš dar daugiau šalių. Tai didžiulė mokymosi galimybė mūsų studentams, nors tai gali būti ir iššūkis dėl kultūrinių skirtumų. Stengiamės tai pateikti kaip galimybę mokytis iš skirtingų kultūrų.
Kitas aspektas, kuriuo galime didžiuotis – praktinės dirbtuvės. Galbūt kai kas buvo pernelyg intensyvu, bet apskritai tai puiki idėja mūsų studentams – turėti kitokį studijų būdą, su gana intensyviomis dirbtuvėmis, kurios paprastai trunka 1–2 mėnesius. Studentai suprato, kaip viskas organizuojama ar galėtų būti organizuojama realiame gyvenime ir realiosiose organizacijose. Aš esu labai patenkinta kol kas – mums labai pasisekė turėti tokius socialinius partnerius mūsų universitete.
Pirmieji metai buvo mokymosi metai ne tik studentams, bet ir mums, dėstytojams. Turėjome galimybę tai aptarti su studentais ir socialiniais partneriais bei atlikti tam tikrus pakeitimus.
Ar galėtumėte paminėti keletą socialinių partnerių?
Vienas iš mūsų socialinių partnerių yra verslo įmonė „The Critical“. Turėdama skyrius įvairiuose miestuose, ji vykdo daug tarptautinių projektų, ypač orientuotų į tvarumą. Turime labai gerą tarptautinių partnerių ratą – daug kontaktų. Pavyzdžiui, kai šiemet kartu su kolega Žemartu Budriu iš „The Critical“, įmonės tvarumo ekspertu, organizavome „hackathon“, turėjome internetinių svečių iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių, taip pat studentų iš kitų universitetų. Jie vertino mūsų studentų pristatymus ir teikė grįžtamąjį ryšį. Taip pat įtraukėme kviestinius dėstytojus, ekspertus ir praktikus. Kai kurie iš jų net atvyko į Vilnių dirbti „hackathon“ metu.
Mes įtraukiame didžiausią NVO Lietuvoje – Nacionalinį socialinės integracijos institutą – kaip socialinį partnerį. Ši NVO turi apie 500 darbuotojų – nedidelėje šalyje kaip Lietuva, tai gana didelė NVO. Jie organizavo dirbtuves „Socialinio poveikio matavimas“, apimančias, kaip sociologiniais metodais matuoti skirtingų organizacijų veiklų poveikį.
Mūsų partnerė yra Asociacija „Dirbtinio intelekto asociacija“. Jie veda dirbtuves apie technologijas ir inžineriją žmogiškajai gerovei ir aptaria DI naudojimo etinius aspektus. Taip pat įtraukėme Socialinių inovacijų klasterį, kad surengtume dirbtuves apie bendruomenių į(si)traukimą – kaip dirbti su skirtingomis bendruomenėmis. Tai labai svarbi, bet Lietuvoje mažai išplėtota tema.
Lietuvos projektų vadybos asociacija veda seminarą apie tvarų projektų valdymą, nes projektų valdymas yra labai universali įgūdžių sritis, kurios mums reikia įvairiose srityse ir paslaugų sferose. Tvarus projektų valdymas yra gana nauja tema, apimanti projektų vadovus ir įmones, įgyvendinančias projektus, kad taptų tvaresnės aplinkosaugos, gerovės, skaidrumo ir lygių galimybių srityse.
Ar ši programa gali būti įdomi ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos studentams?
Žinoma, Lietuvos studentai yra labai laukiami. Manau, kad tai būtų puiki proga jiems ir jų būsimai karjerai, nes pažvelgę į Vilnių ir Kauną matome, kad jie tampa vis tarptautiškesniais miestais su daugybe tarptautinių kompanijų ir verslų. Studentams tai būtų privalumas, atsižvelgiant į jų turimą tarptautinę patirtį. Šiemet į programą įstojo šeši Lietuvos studentai, ir tikimės sulaukti dar daugiau šiemet, programai tapus labiau žinoma ir populiari.
Ar galėtumėte paminėti kelis programos dėstytojus?
Kaip programos vadovė, labai džiaugiuosi, kad turime įvairialypį dėstytojų kolektyvą. Turime labai gerai žinomus profesorius iš akademinių sluoksnių, tokius kaip profesorė Eglė Šumskienė. Ji dėsto žmogaus teises ir turi praktinės, plačios tarptautinės patirties įvairiose šalyse, tokiose kaip Naujoji Zelandija, Australija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir yra aplankiusi daugelį pasaulio kampelių. Jos žinios ir gebėjimas aptarti svarbiausius žmogaus teisių aspektus yra plačiai vertinami. Turime labai gerai žinomą demografijos ekspertę Lietuvoje, Daumantą Stumbrį. Jį gana dažnai matome per televiziją ar klausome per nacionalinį radiją.
Labai didžiuojuosi, kad mūsų programoje turime filosofijos profesorių Mintautą Gutauską, kuris dėsto Antropoceną ir sieja filosofinę antropocentrizmo perspektyvą su tvarumo supratimu. Socialinės ir kriminalinėsiosios sociologijos katedros docentė Mairita Valaitytė (anksčiau Šupa) tiria skaitmeninį nusikalstamumą – naują socialinį iššūkį. Tarp dėstytojų turime ir jaunų mokslininkų bei doktorantų, tokių kaip dr. Julijona Kaklauskaitė iš Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros. Ji tiria, kaip tvarumą galima integruoti į socialinės politikos sprendimų priėmimą – tai labai nauja tema. Džiaugiuosi, kad turime dr. Renatą Bikauskaitę iš Filosofijos fakulteto Filosofijos institutą, kuri taip pat turi praktinės patirties dirbdama su į Lietuvą atvykstančiais migrantais ir padėdama jiems integruotis. Ji yra dėstytoja-mentorė.
Taip pat turime dėstytojų ir praktikų, dirbančių praktinėse srityse. Mano kolegė Raminta Šuminskienė iš Projektų vadybos asociacijos yra gana kvalifikuota tvaraus projektų valdymo ekspertė.
Dabar aš dirbu, kad padidinčiau tarptautinių dėstytojų skaičių mūsų programoje. Dabar turime dėstytojų iš Nyderlandų, Jordanijos, Afrikos regiono ir Jungtinės Karalystės. Šiuo metu užmezgame naujus ryšius su Turkija ir Japonija, o anksčiau turėjome projektą su „Japan Lutheran College“ Tokijuje.
Kai kurie mūsų dėstytojai patys yra migrantai Lietuvoje. Be savo žinių, jie turi praktinės patirties kaip naujakuriai šalyje. Jie galėtų padėti mūsų tarptautiniams studentams, iš kurių kai kurie atvyksta į Lietuvą tiesiai iš savo gimtųjų šalių ir paprastai turi mažai patirties gyvendami užsienyje. Dėstytojai, turintys panašią patirtį, taip pat yra vertinga papildoma nauda.
Ar programa „Tvarumas ir ateities visuomenės“ dėstoma itin tarpdiscipliniškame Filosofijos fakultete, kuriam priklauso penki institutai: Filosofijos, Sociologijos ir socialinio darbo, Psichologijos, Edukologijos, Azijos ir transkultūrinių studijų? Ar fakulteto aplinka daro kokią nors įtaką programos profiliui?
Fakulteto, pasižymintis didele tarpdisciplinine aplinka, pagalba mums buvo didžiulė kuriant programą, ir mes atsižvelgėme į šiuos darbuotojus ir dėstytojus, nes tai leido mums įtraukti dėstytojus ne tik iš sociologijos, bet ir iš kriminologijos, socialinio darbo, socialinės politikos ir filosofijos sričių. Turime kursus, pvz., ne tik apie Antropoceną (kaip jau minėjau), bet ir apie Aplinkos etiką bei Aplinkos psichologiją – kaip aplinka veikia mūsų gerovę. Turime daug kolegų, kuriuos galėjome pakviesti dėstyti šioje programoje. Taip pat įtraukiame kai kuriuos dėstytojus iš kitų fakultetų – VU Verslo mokyklos ir VU Komunikacijos fakulteto, taip pat mūsų kolegas iš kitų universitetų. Tai yra Fakulteto stiprybė.
Kita stiprybė yra ta, kad Filosofijos fakultetas turi labai ilgą tradiciją būti galbūt šiek tiek kitokiu savo santykiais. Manau, kad santykiai tarp studentų, dėstytojų, darbuotojų, administracijos ir koordinatorių yra labai draugiški ir labai atviri. Atvykę čia studentai paprastai pastebi kitokią tarpusavio elgseną – neformalesnį bendradarbiavimo tarp dėstytojų ir studentų stilių. Mes esame labai atviri ir pasirengę išklausyti kiekvieną. Ir tai ne tik gražūs žodžiai, bet ir tai, kas iš tikrųjų vyksta čia.
