Nors Lietuva, Latvija ir Estija dažnai vertinamos kaip bendras technologijų regionas, gyventojų išmaniųjų telefonų naudojimo įpročiai ir lūkesčiai gerokai skiriasi. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuvius labiausiai domina pažangios dirbtinio intelekto (DI) funkcijos, latviai linkę telefonu laviruoti tarp kelių programėlių, o estai pirmiausia ieško praktiškų produktyvumo sprendimų.
Vis dėlto visas tris Baltijos šalis vienija viena aiški tendencija – telefonui patikima vis daugiau užduočių, anksčiau neatsiejamų nuo kompiuterio. 41–48 proc. apklaustųjų norėtų išmaniuoju patogiau atlikti sudėtingesnius darbus, tačiau skirtingose šalyse vartotojai šį poreikį supranta savaip.
Lietuviai nori naujovių, tačiau vertina jų praktinę naudą
Lietuvos gyventojai išsiskiria didžiausiu atvirumu technologinėms naujovėms. Pažangesnes DI galimybes kaip vieną svarbiausių būsimo telefono pasirinkimo kriterijų nurodė 22 proc. lietuvių. Estijoje taip atsakė 17 proc., o Latvijoje – 13 proc. respondentų.
Tačiau vien funkcijų gausa lietuvių neįtikina. Net 41 proc. šalies respondentų didžiausiu naudojimosi telefonu iššūkiu laiko per trumpą baterijos veikimo laiką.
Pasak „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, tai rodo brandesnį vartotojų požiūrį į technologijas: inovacijų vertę vis dažniau lemia ne jų naujumas ar skambus pavadinimas, o apčiuopiama nauda kasdienybėje – galimybė taupyti laiką, dirbti sklandžiau ir įrenginiu patikimai naudotis visą dieną.
Toks poreikių derinys atspindi ir platesnį vartotojų požiūrio pokytį. DI vertę šiandien lemia ne pavienių funkcijų gausa, o gebėjimas sutrumpinti kelią iki siekiamo rezultato – greičiau rasti reikiamą informaciją, apibendrinti turinį ir atlikti kasdienes užduotis efektyviau.
Latviai – skaitmeninio žongliravimo meistrai, o estai vertina didesnį ekraną
Latvijoje ir Estijoje išryškėja du skirtingi požiūriai į telefoną kaip darbo įrankį. Latvijoje net 44 proc. respondentų, atlikdami vieną užduotį, kelis kartus per dieną perjungia skirtingas programėles, o darbiniam bendravimui dažniau nei kaimynai renkasi „Teams“, „Slack“ ar kitas susirašinėjimo platformas. Tai rodo, kad telefonas jiems tampa kasdienės veiklos valdymo centru, kuriame svarbiausia – sklandžiai judėti tarp pokalbių, dokumentų ir kitų darbo įrankių neprarandant atliekamos užduoties konteksto.
Estijoje svarbesnis pats darbo patogumas. Gyventojus labiau erzina ribotas ekrano dydis ir nepakankamos daugiafunkciškumo galimybės, todėl išmanusis vis dažniau vertinamas pagal kompiuteriui taikomus kriterijus. Vartotojai tikisi vienu metu matyti kelis informacijos šaltinius, patogiai peržiūrėti dokumentus ir atlikti užduotis be poreikio persėsti prie didesnio ekrano.
„Šie skirtumai rodo, kad produktyvumas telefone suprantamas nevienodai. Vieniems svarbiausia greitai pereiti tarp skirtingų įrankių, kitiems – viename ekrane turėti pakankamai erdvės informacijai iš skirtingų šaltinių. Geras skirtingus produktyvumo poreikius atliepiančio įrenginio pavyzdys – „Galaxy Fold7“: išskleistas 8 colių ekranas leidžia vienu metu patogiau dirbti keliose programėlėse, peržiūrėti dokumentus ir naudotis DI įrankiais, todėl telefonu patogu atlikti daugiau užduočių, kurioms anksčiau reikėdavo kompiuterio“, – teigia E. Tamelytė.
Jaunimui telefonas tampa pagrindiniu ekranu
Ryškiausiai šiuolaikiškas telefono vaidmuo atsiskleidžia tarp jauniausių vartotojų. Net 67 proc. 18–29 metų respondentų norėtų telefonu patogiau atlikti sudėtingas, įprastai su kompiuteriu siejamas užduotis. Beveik trečdalis jų kaip pagrindinę darbinę veiklą telefone nurodo bendravimą susirašinėjimo platformose.
Jauniausi tyrimo dalyviai su poreikiu nuolat pereiti iš vienos programėlės į kitą susiduria net 12 kartų dažniau nei vyresni nei 60 metų gyventojai. Jauniems žmonėms telefonas vis dažniau tampa pagrindiniu įrenginiu ne tik bendravimui, bet ir darbui.
Vyresniems vartotojams išmanusis vis dar dažniau lieka tradicinės komunikacijos priemone. Jame dominuoja elektroninis paštas, o dalis vyresnių respondentų darbinių užduočių telefonu apskritai neatlieka.
Atliktas tyrimas rodo, kad vieno išmaniojo telefono naudotojo portreto Baltijos šalyse nebėra. Skiriasi ne tik gyventojų vertinamos funkcijos, bet ir pats telefono vaidmuo kasdienybėje: vieniems jis tampa DI pagalbininku, o kitiems – pagrindiniu darbo įrankiu.
