Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigiamai įvertino krašto apsaugos ministro Roberto Kauno darbą. Rugsėjo 4 dieną politikas pareiškė, kad ministras įnešė „tvarkos ir ramybės“.
Partijų lyderiai sutarė pirmiausia stiprinti oro gynybą
R. Kaunas krašto apsaugos ministro pareigas tęsia XXI Vyriausybėje, kurios nariai prisiekė liepos 14 dieną.
Tą pačią dieną premjeras ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius susitiko su opozicinių konservatorių vadovu L. Kasčiūnu. Pastarasis susitikimą pavadino geru, draugišku ir dalykišku bei sakė, kad politikai iš jo išėjo su konkrečiais sprendimais.
Abu partijų lyderiai rado bendrų pozicijų dėl ilgalaikių gynybos prioritetų. Jie sutarė, kad oro gynyba turi būti pirmasis Lietuvos krašto apsaugos prioritetas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 metais oro gynybai skirta 524 mln. eurų. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte taip pat numatyta iki 2028 metų trečiojo ketvirčio plėtoti integruotą sistemą, kuri galėtų aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius.
Šią sistemą ketinama suderinti su NATO integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema. R. Kaunas tikslą ją išplėtoti iki numatyto termino pavadino ambicingu, tačiau realiu.
Ministro teigimu, Lietuva jau turi į šalies sistemas integruotų radarų, todėl objektų aptikimo galimybės sustiprėjo. Vis dėlto jos dar nesiekia 100 procentų. Vyriausybei pritarus, būtų perkama papildomų radarų ir perėmimo įrenginių.
Politikams siūloma dėl gynybos susitarti 30 metų
M. Sinkevičius ir L. Kasčiūnas aptarė galimybę pasiekti politinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos po 2030 metų. Jame būtų nustatyti ilgalaikiai, 30 metų laikotarpį apimantys prioritetai.
Konservatorių pirmininkas nurodė, kad TS-LKD galėtų palaikyti partijos poziciją atitinkančius strateginius sprendimus dėl gynybos.
Per susitikimą taip pat kalbėta apie Vyriausybės rengiamą šeimos politikos priemonių paketą. L. Kasčiūnas pareiškė, kad konservatoriai galėtų pritarti tikslinėms šeimos politikos priemonėms, kurios atitiktų partijos poziciją.
JAV karių rotaciją numatoma tęsti ir 2026 metais
R. Kaunas rugsėjo 4 dieną taip pat teigė, kad per pastaruosius du ar tris mėnesius grėsmės lygis Lietuvoje nei padidėjo, nei sumažėjo.
Ministras sakė laukiantis oficialaus NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Alexuso Gregory Grynkewichiaus pranešimo. Tačiau jis patikino, kad JAV karių rotacija Lietuvoje bus tęsiama ir 2026 metais, o karių skaičius turėtų išlikti panašus.
R. Kaunas taip pat pareiškė, kad NATO turi gebėti reaguoti į Rusijos veiksmus vadinamojoje pilkojoje zonoje – priešišką veiklą, kuri neperžengia atviro karinio konflikto ribos. Jo vertinimu, paramą Ukrainai reikėtų bent padvigubinti.
