Pasikeitus daugiabučių kaupiamųjų lėšų tvarkai, kai kurių nerenovuotų namų gyventojams tenka mokėti didesnes minimalias įmokas. Nuo 2026 m. liepos 1 d. jų dydis siejamas su oficialiai nustatyta technine pastato būkle ir ilgalaikiu atnaujinimo planu. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad didesnis tarifas taikomas ne visiems nerenovuotiems namams.
Prastesnė būklė tarifą didina iki keturių kartų
Geros būklės daugiabučiui taikomas koeficientas 1, todėl jo minimalus kaupiamosios įmokos tarifas nesikeičia. Patenkinamos arba vidutinės būklės namui tarifas gali būti dvigubinamas, blogos būklės – trigubinamas, o labai blogos arba kritinės būklės – didinamas keturis kartus.
Vidutinės būklės name minimalus tarifas, priklausomai nuo pastato dydžio, gali padidėti nuo 0,1025 iki 0,205 euro arba nuo 0,1281 iki 0,2562 euro už kvadratinį metrą per mėnesį. Net pritaikius techninės būklės koeficientą, bendras mėnesinis tarifas 2026 metais negali viršyti 1,2811 euro už kvadratinį metrą.
Kauno savivaldybės paskelbtame paaiškinime nurodoma, kad nuo sausio 1 dienos kai kuriems namams ankstesnis mažesnis tarifas buvo perskaičiuotas iki 0,1025 euro už kvadratinį metrą. Šiuo atveju padidėjimas siekia 1,02 cento už kvadratinį metrą.
Dėl tokio bazinio perskaičiavimo 40 kv. metrų buto mėnesinė įmoka padidėja maždaug 0,41 euro, 50 kv. metrų – 0,51 euro, 60 kv. metrų – 0,62 euro, o 80 kv. metrų – 0,82 euro.
Kai bazinis tarifas siekia 0,1025 euro, 50 kv. metrų buto savininkas, priklausomai nuo namui pritaikyto būklės koeficiento, per mėnesį gali mokėti maždaug 5, 10, 15 arba 20 eurų.
Patvirtintas planas leidžia išvengti didesnio koeficiento
Didesnis techninės būklės koeficientas gali būti netaikomas, jeigu gyventojai patvirtina ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Jame turi būti numatyti konkretūs privalomi darbai, jų prioritetai, preliminarios kainos, atlikimo terminai ir lėšų kaupimas bent dvejus metus.
Bendrijos valdomame daugiabutyje tokį planą tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Jeigu namą valdo administratorius arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, dėl plano balsuoja butų ir kitų patalpų savininkai.
Naujiems arba renovaciją baigusiems daugiabučiams penkerius metus gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas, nes tokiuose pastatuose paprastai reikia mažiau neatidėliotinų darbų.
Sukauptos lėšos lieka konkrečiam namui
Pastatų administravimo bendrovės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas pabrėžė, kad kaupiamosios lėšos nėra administratoriaus pelnas ar administravimo mokestis. Jos skiriamos konkretaus namo stogui, vamzdynams, fasadui, laiptinėms ir kitiems bendriesiems elementams atnaujinti.
Pastato techninė būklė nustatoma pagal Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje kaupiamus techninės priežiūros duomenis, o vertinimą sistema sugeneruoja automatiškai. Oficialiam įvertinimui pasikeitus, bendrija, įgaliotas asmuo arba administratorius privalo nuo kito mėnesio pradžios tarifą atitinkamai padidinti arba sumažinti.
Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst. iki 1993 metų pastatytų daugiabučių. Dėl prastos jų bendrojo naudojimo objektų būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų: byra balkonai ir fasadai, o susidėvėję stogai ar vamzdynai užlieja butus.
