Vasara – džiugus metas, kviečiantis mėgautis poilsiu prie vandens: maudynėmis, deginimosi, žvejyba. Dažnai šiam poilsiui pasirenkami lieptai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena, kad prieš statant lieptą, svarbu išsiaiškinti, ar jis laikytinas statiniu, nes nuo to priklauso, kokie teisės aktai bus taikomi.
Pagal Statybos techninio reglamento (STR) „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 3 lentelės 3.4 punktą, lieptas priskiriamas nesudėtingųjų inžinerinių statinių I ar II grupei. Ar lieptas yra statinys, sprendžiama pagal koeficientą (K), kuris apskaičiuojamas dauginant liepto išorės kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir vandens paviršių plotą iš aukščio, matuojamo nuo paviršiaus iki aukščiausio konstrukcijos taško, pakelto kubu. Jei koeficientas K < 10, objektas nelaikomas statiniu ir neprivalomi nei projektas, nei Statybą leidžiantis dokumentas (SLD).
Jei koeficientas K ≥ 10, statybos reikalavimai priklauso nuo to, ar lieptas priskiriamas I ar II grupei:
- I grupė: kai aukštis ≤ 2 m; K < 500. Tokiam statiniui nereikalingas nei projektas, nei SLD.
- II grupė: kai aukštis > 2 m iki ≤ 4 m; K ≥ 500. Tokiam statiniui privalomas SLD, išskyrus atvejus, kai statoma ne II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai priskiriamose teritorijose (pvz., laukuose, miške).
SLD privalomas, kai naujam nesudėtingajam statiniui (taip pat ir lieptui) pildomi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai, dauguma atvejų tai liečia II grupės statinius tam tikrose saugomose teritorijose, miestuose.
SLD išduoda savivaldybės administracija. Tačiau net ir nesant privalomo SLD, statyti lieptą galima tik valdomame ar naudojamame žemės sklype arba gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą.
