Per XX-osios Vyriausybės kadenciją Aplinkos ministerija pasiekė reikšmingų pokyčių būsto, statybų, klimato politikos, miškų apsaugos ir viešojo valdymo srityse. Tarp svarbiausių darbų – baigiama žemės reforma, mažinama administracinė našta statybų procesuose, stiprinama miškų apsauga ir užtikrintas daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų finansavimas klimato kaitos priemonėms.
„Nuo pirmų kadencijos dienų praėjusį rudenį su komanda dėmesį sutelkėme į pamatuojamus rezultatus atnešančius sprendimus ir į atvirą dialogą su savivalda, verslo atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis interesų grupėmis. Vienas to pavyzdžių, aktyvios diskusijos dėl miško kirtimų, po kurių pavyko sutarti, kad kirtimų norma valstybiniuose miškuose per artimiausius dvejus metus sumažės 10 proc.“, – sako laikinasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Be to, kaip pažymi K. Žuromskas, atverti ir gyventojams prieinami duomenys apie miško kirtimus nuo šiol leidžia patikrinti, ar atitinkamoje vietovėje miškas kertamas turint reikalingą leidimą bei, pastebėjus pažeidimą, informuoti apie tai priežiūros institucijas.
Dar vienu svarbiu pasiekimu, pasak K. Žuromsko, tapo tarp Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijų pasirašytas susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos kariniuose poligonuose ir numatyti 400 tūkst. eurų įvairioms poveikio gamtai mažinimo priemonėms. Kartu priimti sprendimai, sustiprinę Dzūkijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų apsaugą.
„Mano ir komandos pastangos buvo orientuotos į tai, kad valstybė veiktų greičiau, procesai vyktų sklandžiau ir paprasčiau, o sprendimų poveikis būtų juntamas be atidėliojimo. Tikiuosi, kad įgytą pagreitį išlaikys būsima Aplinkos ministerijos vadovybė, ypač užbaigiant pasirengimo darbus ES Tarybos pirmininkavimui, kur mūsų ministerijai patikėtas kuruoti itin platus temų sąrašas“, – sako laikinasis aplinkos ministras.
Tarp klimato kaitos priemonių – ir investicijos į būsto prieinamumą
Šiemet Europos Komisija patvirtino Lietuvos Socialinio klimato planą – Lietuva yra viena pirmųjų ES valstybių, pasiekusių šį tikslą. Pagal planą iki 2032 m. šalyje numatyta investuoti beveik 884 mln. eurų: daugiau nei 422 mln. eurų bus skirta socialiai pažeidžiamų namų ūkių poreikiams, o vien daugiabučių renovacijai – apie 270 mln. eurų. Šios lėšos leis atnaujinti daugiau kaip 37 tūkst. butų.
„Socialinio klimato plane numatytos lėšos pirmiausia turėtų pasiekti pažeidžiamiausius gyventojus, kuriems labiausiai reikia pagalbos prisitaikant prie klimato kaitos ir padidinant savo atsparumą. Apie 80 proc. lėšų bus skirta regionams, kas turėtų paskatinti kokybinį proveržį prieinamo būsto srityje už didžiųjų šalies miestų ribų“, – pastebi K. Žuromskas.
Iš Klimato kaitos programos ir Modernizavimo fondo lėšų 2026–2029 m. suplanuota daugiau kaip 700 mln. eurų investicijų. Jos bus skirtos spartesniam gyventojų ir verslo perėjimui prie mažiau taršių technologijų, energinio efektyvumo didinimui bei klimato kaitos poveikio mažinimui.
Rastas balansas tarp gamtos ir krašto apsaugos poreikių
Aplinkos ministerija reikšmingai prisidėjo ruošiant Kapčiamiesčio poligono įsteigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus, kuriuose suformuluotos nuostatos siekiant apsaugoti gamtą poligonuose ir už jų ribų.
Sudarytas bendras susitarimas tarp Aplinkos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos dėl biologinės įvairovės apsaugos kariniuose poligonuose, numatytos priemonės ir finansavimo galimybės.
„Iš savo pusės sudėjome saugiklius, kurie padės apsaugoti gamtą derinant tai su krašto apsaugos poreikiais. Poveikis gamtai, kurio neišeina išvengti, bus kompensuotas atkuriant ar įrengiant kitas saugomas teritorijas. Tam reikalingos lėšos bus skiriamos iš krašto apsaugos asignavimų“, – teigia K. Žuromskas.
Numatytos lėšos leis už Kapčiamiesčio karinio poligono ribų atsodinti apie 1 tūkst. hektarų miško, o pelkių atkūrimui, kurios veiktų ir kaip kontrmobilumo priemonė, numatyta 200 tūkst. eurų. Ypatingas dėmesys bus skirtas kurtinių populiacijai stebėti ir apsaugoti. Šie veiksmai bus įgyvendinti 2026–2029 m. siekiant užtikrinti ilgalaikę gamtos pusiausvyrą.
Mažiau biurokratijos statyboms ir būstui
Aplinkos ministerija parengė ir Seimui pateikė Statybos įstatymo ir dar 5 susijusių įstatymų pakeitimus. Siekiama supaprastinti statybas leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimą, trumpinti projektų derinimo terminus, automatizuoti procesus, sumažinti administracinę naštą būsto plėtotojams, aiškiau apibrėžti statybos proceso dalyvių atsakomybes.
„Mūsų pasiūlyti įstatymų pakeitimai numato esminį statybų dokumentų išdavimo skaitmenizavimą. Tai padės taupyti ir laiką, ir lėšas. Skaičiuojame, kad dėl to administracinė našta gyventojams ir verslui sumažės apie 1,5 mln. eurų per metus. Savivaldybėms atsisakius pirminio projekto sprendinių patikrinimo kasmet bus sutaupyta apie 3,5 mln. eurų“, – sako K. Žuromskas.
Be to, šiais pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, paskatinti pastatų modernizaciją ir palaipsnį perėjimą prie visiškai netaršių pastatų.
Parengtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas turėtų pašalinti perteklines kliūtis įgyvendinant krašto apsaugos bei kitus valstybinės svarbos projektus.
Užbaigiama dešimtmečius trukusi žemės reforma
Aplinkos ministerijos inicijuoti sprendimai leis užbaigti vieną ilgiausiai trukusių reformų Lietuvoje – žemės reformą. Nuo 2027 m. valstybinės žemės administravimo funkcijos kaimo vietovėse bus perduotos savivaldybėms.
„Savivaldybės pačios galės priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos, panaudojimo ir apleistų teritorijų tvarkymo. Merai jau dabar gali planuoti, kaip naudos žemę, ruoštis aukcionams. Siekiant išvengti korupcinių rizikų, tam tikrais Žemės įstatyme nustatytais atvejais, sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorių reikės suderinti su Nacionaline žemės tarnyba. Nepaisant to, gyventojams ir verslui aktualūs procesai vyks greičiau ir arčiau jų“, – teigia K. Žuromskas.
Didesnis skaidrumas ir efektyvesnė valdysena
Per pastaruosius devynis mėnesius taip pat reorganizuota Aplinkos ministerijos struktūra, atlikti ministerijai pavaldžių institucijų auditai ir pradėtas jų veiklos optimizavimas, įkurtas centralizuotas IT sistemų vystymo padalinys, skaitmenizuoti įvairūs procesai.
Gyventojams pirmą kartą tapo viešai prieinami kasdien atnaujinami duomenys apie visus leidimus kirsti mišką valstybiniuose ir privačiuose miškuose, statybą leidžiančių dokumentų statistiką, valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių statistiką.
„Vieši duomenys yra kokybiškesnių sprendimų pagrindas. Pradėjus viešinti duomenis apie statybų leidžiančių dokumentų išdavimo vėlavimą konkrečiose savivaldybėse, tai atkreipė daugelio dėmesį ir situacija pagerėjo. Taip pat tai paskatino kalbėtis pačias savivaldybes, keistis patirtimi ar derinti planus kaimynystėje esančių savivaldybių atveju“, – sako K. Žuromskas.
Būsto prieinamumo galimybių didinimas
Ministerijos užsakymu atliktas išsamus būsto prieinamumo vertinimas Lietuvoje, kuris turėtų tapti Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo strategijos pagrindu. Analizė pirmą kartą leido kompleksiškai įvertinti būsto prieinamumo skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių ir numatyti ilgalaikes jų mažinimo kryptis.
Imtasi aktyvesnių veiksmų įtraukiant savivaldybes dėl municipalinio būsto plėtros ir parengtas Nacionalinis renovacijos planas. Iškeltas naujas ambicingas tikslas kasmet bent po 10 proc. padidinti renovuotų daugiabučių skaičių. Renovacijos apimtį turėtų paspartinti ir prasidėjusi skydinė renovacija.
Išjudintas Maskvos namų griovimo procesas
Ne vienus metus strigęs vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo procesas pajudėjo į priekį Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų partnerių iniciatyva radus teisinę išeitį. Priimtas sprendimas nurašyti pastatą ir jį perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, kas atvertų galimybes imtis realių griovimo darbų.
