Devyni iš dešimties sveikatos priežiūros specialistų sutinka, kad informaciją apie vaiko sveikatą ir sprendimus turėtų žinoti bei dalyvauti abu tėvai. Tačiau praktikoje 86,7 proc. specialistų nurodo, kad vaiką į konsultaciją dažniausiai atlydi mama, o ir abiem tėvams atvykus, pagrindinis pokalbis dažniau vyksta su ja.
Specialistai mato poreikį aktyviau įtraukti tėčius, tačiau pripažįsta, kad tam trūksta aiškių rekomendacijų. Jei tokios būtų, jomis naudotųsi 82,2 proc. specialistų. Tai atskleidė nevyriausybinės organizacijos European Life Science and Knowledge Institute (ELSKI) atliktas tyrimas, kurio metu apklausti sveikatos priežiūros specialistai. Tyrimas vyko įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Kartu stipresni: tėčių indėlis į vaiko sveikatos ir negalios priežiūrą“.
„Mama ir tėtis, jeigu jų teisės nėra apribotos, negali būti iš anksto skirstomi į pagrindinį ir antraeilį vaiko atstovą. Praktinis orientyras turi būti vaiko gerovė, jo teisių ir teisėtų interesų apsauga bei tinkamas atstovavimas“, – sako gyvybės mokslų teisės ekspertas ir ELSKI partneris Andrej Rudanov.
Vaiką į konsultaciją dažniausiai atlydi mama
86,7 proc. tyrime dalyvavusių specialistų nurodė, kad vaiką į konsultaciją dažniausiai atlydi mama. Tėtį kaip dažniausiai vaiką lydintį asmenį pažymėjo tik 6,7 proc. respondentų. Net ir į konsultaciją atvykus abiem tėvams, pagrindinis arba intensyvesnis dialogas dažniau vyksta su mama – taip nurodė 58,9 proc. tyrimo dalyvių. Tai gali lemti ilgainiui susiformuojantį informacijos kaupimo ratą, kai mama daugiau bendrauja su specialistais ir sukaupia daugiau žinių apie vaiko sveikatą.
„Specialistas daugiau kalba su tuo, iš ko tikisi daugiau informacijos, o mažiau kalbinamas tėtis turi mažiau galimybių įgyti sveikatos priežiūrai reikalingą kompetenciją. Tad tiesioginis klausimas tėčiui nėra vien mandagumo gestas – tai sveikatos raštingumo ir informacijos saugos priemonė“, – pažymi A. Rudanov.
Tėčių įsitraukimą veikia ir pati konsultacijos dinamika
71,1 proc. tyrime dalyvavusių specialistų pažymėjo, kad konsultacijose tėčiai dažniau klausosi ir mažiau kalba. Gydytojų komentarai rodo, kad tėčio vaidmuo priklauso ir nuo konsultacijos aplinkybių – ar jis atvyksta vienas, ar kartu su mama, kas pirmiausia įtraukiamas į pokalbį. Kai tėčiai atvyksta vieni, jie dažniau turi informacijos ir domisi. Didesnis mamos aktyvumas, kai ji turi daugiau informacijos, natūraliai palieka mažiau galimybių tėčiui aktyviai dalyvauti.
Todėl tėčių įsitraukimą formuoja ne tik jų pačių iniciatyva, bet ir tai, kaip organizuojamas pokalbis: į kurį iš tėvų pirmiausia kreipiasi gydytojas, kam aiškinamas gydymo planas ir ar abiem sudaroma galimybė aktyviai dalyvauti konsultacijoje.
Specialistai atkreipia dėmesį ir į šeimoje susiformaviusius vaidmenis
Specialistai pažymėjo, kad tėčių įsitraukimą veikia ir atsakomybių pasidalijimas šeimoje. Kartais mamos pačios riboja tėčių įsitraukimą, todėl norėtųsi daugiau sąmoningumo šeimose ir drąsos mamoms leisti veikti tėčiams, auginti pasitikėjimą jais. Aktyvesnio tėčių dalyvavimo negalima pasiekti vien raginant juos labiau įsitraukti; svarbu ir tai, kaip šeimoje dalijamasi atsakomybe už vizitų planavimą, gydytojų rekomendacijų įgyvendinimą ir kitus su vaiko sveikata susijusius sprendimus.
Valstybės institucijų duomenys (2025 m. užfiksuota 138,4 tūkst. moterų ir 51 tūkst. vyrų slaugos atvejų, moterys sudarė apie 73 proc. ligos išmokų slaugai gavėjų) atspindi bendresnę tendenciją – priežiūros funkcijos šeimose vis dar gerokai dažniau tenka moterims.
Ne visada žino, kaip paskatinti pokytį
Nors devyni iš dešimties specialistų pripažįsta abiejų tėvų įsitraukimo naudą, tik 25,6 proc. respondentų sutiko, kad jiems aišku, kaip paskatinti tėčius aktyviau dalyvauti vaiko sveikatos priežiūroje. 38,9 proc. su tokiu teiginiu nesutiko. Tyrimas atskleidė atotrūkį tarp požiūrio ir kasdienės praktikos – specialistai pasigenda konkrečių metodinių priemonių situacijai keisti. Net 82,2 proc. respondentų nurodė, kad naudotųsi praktiniais patarimais ir gairėmis, padedančiomis veiksmingiau įtraukti tėčius į vaiko sveikatos priežiūrą.
Remiantis tyrimo rezultatais, projekto metu bus rengiama metodinė medžiaga sveikatos priežiūros specialistams, kurios tikslas – padėti praktiškai įtraukti abu tėvus, kartu neperkeliant gydytojui atsakomybės už šeimos tarpusavio santykius.
„Gydytojo kabinetas gali būti vieta, kurioje tėtis nėra laikomas atsitiktiniu lydinčiu asmeniu, o pripažįstamas lygiaverčiu vaiko sveikatos priežiūros partneriu“, – apibendrina A. Rudanov.
———-
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
