2026 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas žiniasklaidai
Kodėl universitetinių ligoninių veiklos negalima vertinti vien pagal finansinius rodiklius?
Kalbant apie universitetines ligonines, dažnai dėmesys sutelkiamas į pacientų eiles, biudžetus, medicinos įrangą ar operacijas, tačiau tai atspindi tik nedidelę jų paskirties dalį. Universitetinė ligoninė yra ne tik didesnė ligoninė, bet ir keturių tarpusavyje susijusių procesų centras: gydomi sudėtingiausi pacientai, rengiami sveikatos priežiūros specialistai, kuriamos naujos medicinos žinios ir diegiamos inovacijos. Ji vienu metu atlieka gydymo, studijų, mokslo ir pažangos funkcijas, užtikrindama organų transplantacijas, retų ligų gydymą, pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus bei klinikinius tyrimus.
Lietuvoje veikia trys universitetiniai medicinos centrai: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė. Visi jie atlieka strategiškai svarbias valstybei funkcijas, užtikrina aukščiausio lygio specializuotų paslaugų prieinamumą, rengia specialistus, vykdo mokslinius tyrimus ir padeda diegti pažangiausius gydymo metodus visoje šalyje.
Teisės aktai universitetines ligonines priskiria šalies kompetencijų centrams, kurie teikia sudėtingas paslaugas, organizuoja integruotą specializuotą pagalbą, metodiškai vadovauja kitoms gydymo įstaigoms ir stiprina visos sveikatos sistemos kompetencijas. Tai ypač svarbu mažai valstybei, negalinčiai turėti transplantacijų programų ar retų ligų centrų kiekvienoje ligoninėje. Sudėtingiausių paslaugų koncentravimas universitetinėse ligoninėse yra būtina kokybiškos ir saugios medicinos sąlyga.
Tačiau universitetinės ligoninės negali veikti kaip atskira sistema; joms reikalingas stiprus visos sveikatos grandžių – visuomenės sveikatos, pirminės priežiūros, sveikatos centrų ir regioninių ligoninių – palaikymas. Universitetinių ligoninių paskirtis – spręsti sudėtingiausius atvejus, telkti aukščiausią kompetenciją ir didinti visos Lietuvos sveikatos sistemos pajėgumą.
Kalbant apie universitetines ligonines, svarstome būsimų gydytojų rengimą, naujausių mokslo laimėjimų pasiekiamumą pacientams, šalies pasirengimą medicinos iššūkiams ir visos sveikatos sistemos ateitį.
Keturios universitetinių ligoninių misijos
Universitetinės ligoninės vykdo keturias glaudžiai susijusias misijas: gydyti sudėtingiausius pacientus, rengti sveikatos priežiūros specialistus, kurti mokslą ir diegti inovacijas bei telkti ir stiprinti visą sveikatos sistemą. Tik visų šių misijų visuma leidžia joms tapti medicinos pažangos varikliu.
Pirmoji misija – gydyti sudėtingiausius pacientus
Šiose ligoninėse koncentruojamos paslaugos, reikalaujančios didžiausios specialistų patirties, pažangiausių technologijų ir daugiadalykių komandų, įskaitant organų transplantacijas, sudėtingas širdies ir kraujagyslių operacijas, neurochirurgines intervencijas, onkologinių ir retų ligų gydymą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau sudėtingų procedūrų atliekama viename centre, tuo geresni gydymo rezultatai ir mažesnė komplikacijų rizika. Universitetinės ligoninės nėra „aukštesnė pakopa“ kiekvienam pacientui, o skirta atvejams, kai kitose įstaigose trūksta kompetencijos ar technologijų.
Antroji misija – rengti būsimus sveikatos priežiūros specialistus
Universitetinės ligoninės yra pagrindinė praktinio medicinos mokymo bazė, kurioje medicinos studentai, rezidentai ir kitų sveikatos priežiūros profesijų atstovai mokosi klinikinio mąstymo ir darbo daugiadalykėje komandoje. Didžioji dalis Lietuvos rezidentų praktinį pasirengimą įgyja būtent čia, o tai tiesiogiai lemia būsimos sveikatos sistemos kokybę. Svarbu sudaryti sąlygas specialistams likti Lietuvoje ir užtikrinti jiems profesinio augimo galimybes. Nors kasmet medicinos studijas baigia daugiau absolventų nei finansuojamų rezidentūros vietų, Lietuvoje vis dar jaučiamas specialistų trūkumas.
Trečioji misija – kurti mokslą ir diegti inovacijas
Medicinoje vykstantys greiti pokyčiai reikalauja nuolatinio naujų žinių vertinimo, įvertinimo ir saugaus pritaikymo pacientų gydymui. Universitetiniuose centruose koncentruojasi didžioji dalis klinikinių tyrimų, biobankų veiklos, tarptautinių mokslinių projektų ir pažangiausių gydymo metodų diegimo. Mokslas glaudžiai susijęs su pacientų gydymu, nes jo dėka atsiranda modernesni vaistai, tikslesnė diagnostika ir saugesnės operacijos, kurios vėliau tampa kasdiene praktika visoje sveikatos sistemoje.
Ketvirtoji misija – telkti ir stiprinti visą sveikatos sistemą
Universitetinės ligoninės veikia kaip visos sveikatos sistemos kompetencijų centrai: konsultuoja kitų įstaigų specialistus, rengia nacionalines metodikas, koordinuoja retų ligų priežiūrą, organizuoja kvalifikacijos kėlimą, dalyvauja rengiant sveikatos politikos sprendimus ir diegiant naujus gydymo standartus. COVID-19 pandemija ypač pabrėžė jų, kaip kompetencijų centrų, svarbą rengiant rekomendacijas ir koordinuojant naujų gydymo metodų diegimą. Stiprinant universitetines ligonines, stiprinamas ir valstybės atsparumas bei nacionalinis saugumas.
Kodėl universitetinės ligoninės visada kainuoja daugiau?
Universitetinių ligoninių didesnės išlaidos yra pateisinamos jų atliekamomis funkcijomis: gydant sudėtingiausius pacientus, rengiant specialistus, atliekant mokslinius tyrimus, diegiant inovacijas, konsultuojant kitas įstaigas ir palaikant nuolatinę parengtį ypatingoms situacijoms. Mokymas, mokslas ir pasirengimas retoms, bet gyvybiškai svarbioms situacijoms reikalauja papildomų laiko ir išteklių, kurie nėra tiesiogiai susiję su suteiktų paslaugų kiekiu.
Daugelyje šalių universitetinių ligoninių finansavimas nėra grindžiamas vien suteiktų paslaugų kiekiu, nes klinikinės veiklos pajamos negali visiškai padengti studijų, mokslo, inovacijų ir ekspertinės veiklos funkcijų. 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gydymo įstaigos suteikė 40,6 mln. eurų vertės viršsutartinių paslaugų, o tai rodo, kad pacientų poreikis ne visada telpa į nustatytas finansavimo ribas.
Finansiniai rezultatai rodo, kad net ir tarp universitetinių ligoninių padėtis skiriasi, todėl vieno laikotarpio pelnas ar nuostolis negali būti laikomas vieninteliu jų vertės matu. Universitetinės ligoninės susiduria su augančiais pacientų srautais, brangstančiomis technologijomis, didėjančiais kokybės reikalavimais ir specialistų trūkumu. Svarbiausias klausimas yra ne tai, ar jos kainuoja daugiau, bet ar valstybė aiškiai įvertina visas jų atliekamas funkcijas ir suvokia gaunamą ilgalaikę grąžą.
Pacientų gydymas turėtų būti finansuojamas iš PSDF, o studijos, mokslas ir inovacijos – aiškiais valstybės finansavimo mechanizmais.
Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Lietuvos universitetinės ligoninės?
Lietuvos universitetinės ligoninės susiduria su senėjančios visuomenės, didėjančio lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičiaus, brangstančių medicinos technologijų ir augančių visuomenės lūkesčių keliamu spaudimu.
Didėjantys pacientų srautai
Nors didelis pacientų pasitikėjimas universitetinėmis ligoninėmis yra jų stiprybė, jis taip pat atskleidžia problemą: ne visi pacientai, besikreipiantys į šiuos centrus, iš tiesų turi būti gydomi būtent juose. Efektyvus pacientų srautų paskirstymas visoje sistemoje, stiprių regioninių gydymo įstaigų dėka, leistų universitetiniams centrams labiau koncentruotis į pagrindines misijas.
Medicinos pažanga brangsta
Medicinos pažanga, tokia kaip genominiai tyrimai, molekulinė diagnostika, robotinė chirurgija ir dirbtinis intelektas, reikalauja ne tik naujos įrangos, bet ir specialistų rengimo, programinės įrangos, techninės priežiūros ir nuolatinio kompetencijų atnaujinimo. Tai didina universitetinių ligoninių finansinius poreikius.
Didžiausias kapitalas – žmonės
Aukštos kvalifikacijos gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, vienu metu gydantys pacientus, dėstantys studentams, vykdantys mokslinius tyrimus ir dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose, yra didžiausia universitetinių ligoninių vertė. Kiekvienas jaunasis specialistas, pasirinkęs akademinę mediciną Lietuvoje, yra ilgalaikė investicija į šalies sveikatos sistemos ateitį.
Klaipėdos universiteto ligoninė – nauja galimybė Lietuvai
Sujungus pagrindines Klaipėdos gydymo įstaigas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, siekiama tolygiau paskirstyti aukščiausio lygio paslaugas tarp Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, nes iki tol universitetinė medicina buvo daugiausia sutelkta Vilniuje ir Kaune. Sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks sukurti stiprų kompetencijų centrą Vakarų Lietuvoje, kuris užtikrintų aukščiausio lygio paslaugas, stiprintų medicinos studijas ir mokslą, pritrauktų specialistų ir sumažintų pacientų poreikį vykti į kitus miestus. Tai stiprins visos šalies akademinės medicinos potencialą ir didins sveikatos sistemos atsparumą.
Konkurencija ar bendradarbiavimas?
Nors tam tikra konkurencija tarp universitetinių ligoninių gali skatinti kokybės gerinimą, mažai valstybei svarbiausia yra gebėjimas bendradarbiauti. Lietuva turėtų siekti ne konkuruojančių ligoninių, o stipraus akademinės medicinos tinklo, kuriame Vilnius, Kaunas ir Klaipėda papildo vieni kitus, dalijasi patirtimi ir koordinuoja veiklą bendram visos šalies sveikatos sistemos stiprinimui.
Universitetinių ligoninių ateitis – ne daugiau pastatų, o daugiau kompetencijos
Ateityje universitetinių ligoninių reikšmė dar labiau didės. Jos taps nacionaliniais kompetencijų centrais, kuriuose bus kuriamos naujos žinios, diegiamos inovacijos ir telkiama aukščiausia medicinos kompetencija. Plėsis telemedicina ir bendri specialistų tinklai, leisdami žinioms ir kompetencijai pasiekti gydymo įstaigas visoje Lietuvoje.
Pagrindinė išvada
Universitetinės ligoninės vienu metu gydo sudėtingiausius pacientus, rengia specialistus, kuria mokslą, diegia inovacijas ir stiprina visą Lietuvos sveikatos sistemą. Jų veikla negali būti vertinama vien pagal finansinius rodiklius ar paslaugų skaičių. Tikroji jų vertė atsiskleidžia per parengtus specialistus, sukurtas mokslo žinias, naujus gydymo metodus, stipresnę regioninę mediciną ir valstybės pasirengimą ateities iššūkiams. Stiprios universitetinės ligoninės yra būtina modernios sveikatos sistemos sąlyga, tačiau joms reikalingas stiprus visų kitų sveikatos sistemos grandžių palaikymas.
