Taikaus susitarimo metu prisiimtų finansinių įsipareigojimų vengti pasinaudojant fizinio asmens bankroto procedūra nebus galima, nes tai prieštarautų sąžiningo skolininko principui. Tokią poziciją apgynė advokatas Egidijus Kieras iš AVOCAD, atstovavęs kreditoriaus interesus Lietuvos teismuose.
Byloje nagrinėta situacija, kuomet buvęs sutuoktinis, nutraukdamas santuoką, pagal taikos sutartį įsipareigojo per 60 dienų buvusiai sutuoktinei sumokėti 50 000 eurų kompensaciją. Ši kompensacija buvo susitarta siekiant išspręsti ginčą dėl bendro sutuoktinių turto, kai buvo teigiama, jog dalis turto buvo nuslėpta ar netinkamai perleista.
Tačiau vyras šios kompensacijos nesumokėjo ir po kelerių metų kreipėsi į teismą prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tikėdamasis, kad bankroto procesui pasibaigus, jis bus atleistas ir nuo šios skolos.
Kreditoriaus pozicija buvo, kad fizinio asmens bankrotas neturėtų būti naudojamas kaip priemonė išvengti atsakomybės už įsipareigojimus, prisiimtus siekiant galutinai išspręsti ginčą dėl bendro sutuoktinių turto.
Teismai, nagrinėję bylą, atkreipė dėmesį, kad fizinio asmens bankrotui iškelti nepakanka vien tik nemokumo. Buvo vertinamas visas pareiškėjo elgesys: nustatyta, kad jis realiai neįvertino savo finansinių galimybių įvykdyti įsipareigojimą, nesiėmė aktyvių veiksmų mokumui atkurti, nesiekė geriau apmokamo darbo, nesutiko mažinti išlaidų ir didžiąją dalį prievolės vykdė tik per priverstinį išieškojimą.
Įvertinę šias aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad toks elgesys neatitinka sąžiningo skolininko standarto. „Fizinio asmens bankrotas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti nepatogių įsipareigojimų. Šis institutas skirtas sąžiningam skolininkui, kuris realiai siekia atsiskaityti su kreditoriais ir deda maksimalias pastangas atkurti savo mokumą“, – komentavo advokatas Egidijus Kieras.
Ši byla svarbi tuo, kad primena, jog fizinio asmens bankrotas nėra priemonė atsisakyti skyrybų metu prisiimtų įsipareigojimų vien dėl to, kad jie tapo nepatogūs. Teismai vertina ne tik skolos dydį ar formalų nemokumą, bet ir paties skolininko elgesį prisiimant ir vykdant įsipareigojimus. Nesąžiningai besielgiančiam skolininkui bankrotas neturėtų būti priemonė paneigti skyrybų metu prisiimtų įsipareigojimų.
