Nors dar visai neseniai Lietuvos, kaip visaverčio Europos kosmoso industrijos žaidėjo ir inovatorės, pozicija daugeliui būtų sukėlusi nuostabą, per pastarąjį dešimtmetį situacija stipriai pasikeitė. Už šių pokyčių stovi Vytenis Buzas – pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas, kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas ir aukštųjų gynybos technologijų verslo „Unmanned Defense Systems“ vadovas. VILNIUS TECH alumnas tikina, kad svarbiausia yra veiklos teikiama prasmė.
Nuo žaidimų iki realių inovacijų
Vytenio Buzo vardas šiandien žinomas tiek visuomenei, tiek aviacijos ir gynybos sektoriaus profesionalams. Aistrą aviacijai, kosmosui ir konstruktoriams pajutęs vaikystėje, jis natūraliai pasirinko inžineriją, o vėliau – aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų sritį. Aštuoniolikmetis pasirinko Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programą VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI), siekdamas gauti teorinių žinių, stiprų techninį pagrindą ir prisiliesti prie realių projektų.
„Čia galėjau eksperimentuoti, išbandyti savo idėjas ir mokytis per praktiką. Daug dalykų prasidėdavo kaip smalsumas ar „žaidimas“ – nuo konstravimo, modeliavimo, elektronikos iki pirmųjų rimtesnių technologinių projektų, kurie vėliau virto realiais produktais, inovacijomis ir įmonėmis“, – pasakoja aeronautikos inžinierius.
Universitete – galimybė susidurti su realiais iššūkiais
Iš studijų VILNIUS TECH jis išsinešė supratimą, kaip sistemiškai spręsti problemas, ir galimybę anksti susidurti su realiais technologiniais iššūkiais. Projektuose jis lavino gebėjimą priimti sprendimus esant ribotam laikui, resursams ar neapibrėžtumui, išmoko dirbti komandoje, ugdė atsakomybės jausmą ir supratimą, kad inžinerijoje svarbi ne tik idėja, bet ir gebėjimas ją įgyvendinti praktiškai.
„Be to, įgavau pasitikėjimo dirbti su kompleksiniais, o svarbiausia – multidisciplininiais projektais, ir supratau, kaip technologijos vystomos realiame pasaulyje, kaip integruojama elektronika, mechanika ir programinė įranga. Manau, labai svarbu kuo anksčiau pereiti nuo teorijos prie praktikos, nes būtent tada prasideda tikrasis mokymasis“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI alumnas.
Pirmasis lietuviškas palydovas – proveržis kosmoso industrijoje
2014 m., minint 80-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metines, V. Buzas kartu su kurso draugu Laurynu Mačiuliu inicijavo pirmojo lietuviško palydovo projektą. Vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“, paleistas į kosmosą nuo Tarptautinės kosminės stoties, tapo dideliu žingsniu, prisidėjusiu prie šalies proveržio kosmoso industrijoje.
„Darbas prie palydovo – vienas svarbiausių mano karjeros etapų, tik tuo metu daugiau koncentravausi į darbą ir techninius iššūkius. Vis tik, šiandien suprantu, kad tai buvo labai svarbus momentas Lietuvos kosmoso industrijai ir daugeliui žmonių jis tapo simboliniu proveržiu“, – sako „LituanicaSAT-1“ kosminės misijos vadovas.
Nuo startuolio iki tarptautinio kosmoso technologijų verslo
Šios misijos pagrindu 2014 m. gimė kosmoso startuolis „NanoAvionics“, kuris per mažiau nei dešimt metų tapo tarptautiniu kosmoso technologijų verslu, dirbusiu su NASA, ESA ir kitais pasauliniais klientais. Didžiausias iššūkis buvo įrodyti, kad maža Lietuvos komanda gali kurti pasaulinio lygio kosmoso technologijas.
„Pradžioje buvo daug skepticizmo, tačiau rezultatai, disciplina ir tarptautiniai klientai palaipsniui pakeitė požiūrį. Didžiuojuosi, kad pavyko kurti technologijas Lietuvoje ir suburti stiprias komandas, galinčias konkuruoti tarptautiniu mastu.
Be to, tokiuose sektoriuose nuolat tenka dirbti aukšto neapibrėžtumo sąlygomis, todėl kritinių momentų tikrai buvo. Jų metu padėdavo komanda, gebėjimas greitai mokytis, prisitaikyti ir nebijoti prisiimti atsakomybės už sudėtingus sprendimus“, – dalijasi „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas V. Buzas.
Šiuo metu gynybos sektoriuje su savo gynybos technologijų įmone „Unmanned Defense Systems“ dirbantis inžinierius pastebi, kad Lietuva per artimiausius 10–20 metų turi daug potencialo augti aukštųjų technologijų srityse, ypač – kuriant aviacijos, kosmoso, gynybos ir dvigubos paskirties technologijas.
„Turime stiprių inžinierių, lankstumo ir gebėjimą greitai kurti inovatyvius produktus, kurie gali būti konkurencingi globaliai“, – priduria jis.
Prasmės jausmas – svarbiau nei pripažinimas
Sėkmingam inžinieriui svarbiausia – smalsumas, disciplina, nuolatinis mokymasis, sisteminis mąstymas, komandinis darbas, programavimo ir praktinės inžinerijos įgūdžiai. Taip pat svarbus tikėjimas veikla ir jos prasme, kuris laimi prieš pripažinimo troškimą.
„Ilgalaikėje perspektyvoje vien pripažinimo neužtenka. Mane visada labiau vedė noras kurti sudėtingas, globaliai konkurencingas lietuviškas technologijas, spręsti realias problemas ir matyti, kad tavo darbas turi poveikį ir kuria realią vertę – stiprina valstybės saugumą, technologinį savarankiškumą ir kuria aukštos pridėtinės vertės industriją Lietuvoje“, – dalijasi VILNIUS TECH alumnas.
Progresą dažniausiai lemia ne talentas, o nuoseklumas ir gebėjimas ilgai dirbti net tada, kai rezultatai dar nematomi. „Taip pat labai svarbu nebijoti pradėti anksčiau, nei jautiesi visiškai pasiruošęs. Taigi, jeigu domina technologijos, aviacija, kosmosas ar gynyba – tikrai verta bandyti. Tai sritys, kuriose šiandien vyksta labai greiti pokyčiai, o motyvuoti žmonės turi galimybę kurti dalykus, darančius realią įtaką pasauliui“, – abiturientams pataria inovatorius.
