2026 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Nuo rugsėjo Lietuvos pacientams bus kompensuojami nauji inovatyvūs vaistai onkologinėms ligoms gydyti. Tai svarbus žingsnis, tačiau kartu – priminimas, kad mokslo pažanga paciento gyvenimą pakeičia tik tada, kai veiksmingas gydymas tampa jam realiai prieinamas.
Kelias iki tokių sprendimų paprastai nėra trumpas. Juos brandina ne viena institucija ir ne viena diskusija. Reikalingas pacientų balsas, gydytojų klinikinė patirtis, moksliniai įrodymai, politinis dėmesys ir institucijų gebėjimas visa tai paversti konkrečiais sprendimais.
Per pastaruosius metus Seime surengta ne viena apskritojo stalo diskusija ir konferencija, prie vieno stalo subūrusi Nacionalinio vėžio centro specialistus, gydytojus, pacientų organizacijas, tarp jų – POLA, ekspertus ir sveikatos politikos sprendimų priėmėjus.
Nuosekliai nagrinėjome gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir plaučių vėžio gydymo prieinamumą, personalizuotos medicinos ir inovatyvaus gydymo galimybes, paciento kelią. Tačiau visas šias diskusijas jungė vienas praktinis klausimas: kaip sutrumpinti kelią nuo mokslo įrodytos gydymo galimybės iki realiai Lietuvos pacientui prieinamo gydymo?
Kartais gali atrodyti, kad konferencijos, apskritojo stalo diskusijos ir viešas problemų kėlimas tėra kalbos, o sprendimų priėmimo procesas juda pernelyg lėtai. Tačiau tokie sprendimai rodo, kodėl nuoseklus dialogas yra reikalingas.
Kai problema keliama ne vieną kartą, kai girdimas pacientų balsas, gydytojų argumentai grindžiami klinikine patirtimi ir moksliniais įrodymais, o klausimas išlieka politinėje darbotvarkėje, atsiranda prielaidos diskusijai virsti konkrečiais sveikatos politikos sprendimais.
Šiandien matome, kad nuoseklus šių klausimų kėlimas Seime buvo prasmingas: inovatyvaus gydymo prieinamumas tampa ne vien medikų ir pacientų bendruomenės rūpesčiu, bet konkrečių sprendimų dalimi. Naujų vaistų kompensavimas yra vienas iš tokių žingsnių.
Tačiau džiaugiantis šiuo sprendimu svarbu nesustoti ir nepasakyti, kad problema jau išspręsta.
Onkologijos mokslas juda itin greitai. Atsiranda naujų vaistų, molekulinės diagnostikos metodų, biomarkerių, imunoterapijos ir vis tiksliau konkrečiam pacientui pritaikomo gydymo galimybių. Tuo pat metu kelias nuo naujo, veiksmingumu pagrįsto gydymo atsiradimo iki realios galimybės juo pasinaudoti Lietuvos pacientui vis dar gali būti per ilgas.
Todėl turėtume vertinti ne vien tai, kiek naujų vaistų įrašėme į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Turime pradėti sistemingai vertinti ir pacientui kur kas svarbesnį rodiklį – kiek laiko praeina nuo mokslo įrodytos gydymo galimybės atsiradimo iki jos realaus prieinamumo Lietuvoje.
Tai leistų daug tiksliau atsakyti į klausimą, ar mūsų sveikatos sistema geba ne tik sekti medicinos pažangą, bet ir pakankamai greitai ją paversti nauda pacientui.
Lietuvos onkologijoje palaipsniui atsiveria vis daugiau šiuolaikinės, personalizuotos ir į konkretų pacientą orientuotos medicinos galimybių. Už kiekvieno sprendimo kompensuoti naują gydymą yra ne sąrašo eilutė ar statistinis rodiklis, o žmogus. Kai kuriems pacientams tai reiškia naują gydymo galimybę, ilgesnį gyvenimą ar geresnę jo kokybę.
Todėl šiandien yra gera proga padėkoti visiems, kurie prie tokių pokyčių prisideda – pacientams ir jų organizacijoms, gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui, Nacionalinio vėžio centro vadovui ir jo komandai, POLA, ekspertams, valstybės institucijų specialistams ir visiems, kurie neleidžia svarbiems pacientų klausimams nugrimzti stalčiuose.
Nauji kompensuojami vaistai yra svarbus rezultatas. Tačiau kitas mūsų uždavinys dar ambicingesnis – kad kelias nuo medicinos proveržio iki Lietuvos paciento taptų vis trumpesnis.
