Lietuvos švietimo sistemoje įtraukusis ugdymas vis dar susiduria su esminiais iššūkiais, kurie užkerta kelią specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems vaikams laiku gauti jiems būtiną pagalbą ir išnaudoti savo potencialą. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ atskleidė, kad dėl sisteminių spragų, specialistų trūkumo ir tėvų veto ribojamos vaiko ugdymo galimybės. Svarbiu uždaviniu tampa ir išskirtinių gabumų turinčių vaikų įtrauktis, kurių ugdymas šiandien paliktas likimo valiai ir šeimos finansinėms galimybėms.
„Kiekvienas vaikas – nesvarbu, ar susiduriantis su mokymosi sunkumais, ar turintis išskirtinį intelektinį potencialą, privalo būti pastebėtas ir gauti jo poreikius atliepiantį ugdymą. Dabar susiduriame su skausminga realybe: dėl sklandžiai nejudančių procesų, adaptuotų įrankių trūkumo ir tėvų pasipriešinimo pagalba vaikams vėluoja mėnesius, o kartais taip ir nepasiekia mokyklos suolo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos įtraukties švietime centras turi sukurti specialistams standartizuotus ir adaptuotus instrumentus, o mokykloms – aiškius algoritmus, kaip elgtis aklavietėse“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Vėluojanti pagalba, tėvų veto ir priklausomybė nuo medicininių pažymų
Nors šalyje veikia išplėtotas Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) tinklas, pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams dažnai vėluoja. Net 34 proc. tarnybų nurodo, kad poreikių vertinimo eilėse vaikams tenka laukti ilgiau nei mėnesį. Situaciją apsunkina tai, kad savivaldybėse SUP turinčių vaikų dalis skiriasi daugiau nei keturis kartus (nuo 5 iki 24 proc.), o mažesnis atpažinamumas tiesiogiai koreliuoja su specialistų trūkumu mokyklose. Jei mokykloje nėra kam teikti pagalbos, vaiko poreikiai dažnai tiesiog lieka neidentifikuoti.
Mokyklos Vaiko gerovės komisija, gavusi informaciją apie mokiniui kylančius ugdymosi ar kitus sunkumus, organizuoja pasitarimą su tėvais ir priima sprendimą dėl pirminio vertinimo, kad nustatytų mokinio poreikius ir numatytų reikiamą pagalbą. Vis dėlto ne visi tėvai sutinka, kad toks vertinimas būtų atliktas. Nors pagal galiojančią tvarką tėvai apie pirminį vertinimą mokykloje turėtų būti tik informuojami, praktikoje, nesusitarus su tėvais, šis vertinimas ir tolesnis kreipimasis į PPT paprastai neatliekami.
Ataskaitos duomenimis, 35,8 proc. PPT nurodė gavusios pranešimų iš mokyklų, kurios negalėjo užregistruoti mokinio vertinimui dėl tėvų nesutikimo. Mokyklos bando keisti tėvų požiūrį pokalbiais, tačiau tai užtrunka, o apie galimybę informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tėvai dažniausiai įspėjami tik žodžiu. Tokiais atvejais pagalba vaikui vėluoja arba išvis nepradedama teikti, nesukuriamos jam reikalingos ugdymosi sąlygos.
Pagalba vėluoja ir dėl dokumentų. 85 proc. PPT vaiko medicininius dokumentus gauna tiesiogiai iš tėvų, todėl procesas užtrunka arba nukenčia išvadų kokybė, jei tėvai vengia juos pateikti. Be to, pačios mokyklos nevykdo pareigos teikti pirminę pagalbą be galutinių PPT išvadų – net 21 proc. vertintų mokinių, kuriems pirminis vertinimas atliktas 2024–2025 m. m., jokios pagalbos mokykloje negavo dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus.
Įrankių trūkumas apsunkina specialistų darbą
Vaiko poreikių vertinimo proceso sklandumą mažina pritaikytų metodinių įrankių trūkumas. Audito duomenimis, net 88–98 proc. PPT dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų bei psichologų nurodo, kad jiems stinga adaptuotų ir standartizuotų vertinimo instrumentų. Ypač dideliu iššūkiu tampa ikimokyklinio amžiaus, vyresnių klasių moksleivių, kitakalbių ar sudėtingesnių raidos atvejų vertinimas.
Su identiška situacija susiduria ir mokyklų darbuotojai – net 73 proc. mokyklose dirbančių švietimo pagalbos specialistų nurodo susiduriantys su įrankių trūkumu, o apie 40 proc. jų pirminiam vertinimui naudoja savo pačių pasiruoštus įrankius. Nors specialistų gebėjimas lanksčiai prisitaikyti ir ieškoti sprendimų rodo jų profesinę kompetenciją, vieningų metodinių įrankių trūkumas sukelia papildomų iššūkių. Tai reiškia ir papildomą administracinę naštą, ir švietimo pagalbos specialistų laiko sąnaudas, o vaiko poreikių nustatymas šalyje tampa priklausomas nuo atskirų specialistų asmeninių galimybių ir turimų išteklių.
Gabių vaikų potencialo realizavimas – svarbus uždavinys
Švietimo pagalba – tai ne tik pagalba sunkumuose, bet ir tinkamos sąlygos talentams augti. Išskirtinių gabumų turinčių vaikų dalis visuomenėje gali siekti nuo 3 iki 20 proc. Nors nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje naujoje tvarkoje panaikinta išimtis, leidusi nevertinti dėl išskirtinių gabumų kylančių poreikių, jokio teisinio detalizavimo ar atpažinimo algoritmo taip ir neatsirado.
Dėl to praktikoje tvyro chaosas: dalis PPT nevertina gabių vaikų poreikių, teigdamos, kad tai ne jų atsakomybė ir tam tiesiog nėra metodikų. Ekspertų vertinimu, nuoseklios gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo sistemos Lietuvoje tiesiog nėra – viskas vyksta fragmentiškai, priklauso nuo pavienių entuziastų ir tėvų finansinių galimybių. Valstybinėse mokyklose mokytojams tenka milžiniškas krūvis, todėl gabiems vaikams laiko nebelieka, o lėšų papildomam jų lavinimui mokyklų vadovai neturi.
Nuolat patirdamas nuobodulį ir nesulaukdamas jo gebėjimus atitinkančių iššūkių, vaikas praranda motyvaciją ir neišnaudoja savo potencialo.
Valstybės kontrolės rekomendacijos pokyčiams užtikrinti
Siekdama užtikrinti vaiko teisių apsaugą, objektyvų poreikių vertinimą ir realią pagalbą talentams, Valstybės kontrolė pateikė sistemines rekomendacijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos įtraukties švietime centrui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, siekiant garantuoti vaiko teisę į išsilavinimą bei švietimo pagalbą, rekomenduojama nustatyti aiškią mokyklos veiksmų seką tais atvejais, kai tėvai (globėjai, rūpintojai) nesutinka atlikti pirminio vertinimo, atsisako pasirašyti pirminio ar specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadą, neatvyksta susipažinti su dokumentais arba tiesiog nereaguoja į mokyklos ar pedagoginės psichologinės tarnybos kvietimus. Taip pat, siekiant sudaryti sąlygas atpažinti ir ugdyti išskirtinius moksleivių talentus, ministerijai rekomenduojama nustatyti specialiųjų ugdymosi poreikių, kylančių dėl išskirtinių gabumų, atpažinimo, vertinimo mokykloje bei tarnyboje ir ugdymo pritaikymo priemones. Galiausiai, norint kuo objektyviau įvertinti mokinio poreikius ir suformuoti išsamias rekomendacijas jo ugdymui, siūloma papildyti vertinimo procesą, panaudojant mokinio sveikatos pažymėjime pateiktą informaciją.
Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei įsigyti ir parengti reikiamus vertinimo instrumentus, kad švietimo pagalbos specialistai bei pedagoginės psichologinės tarnybos visoje šalyje galėtų vienodai ir kokybiškai vertinti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.
