2026 m. rugpjūčio 21 d. Seimo narys Arvydas Anušauskas registravo Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma modernizuoti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymą ir aiškiai nustatyti, kad tam tikrais atvejais Lietuvos žvalgybos institucijos gali ne tik nustatyti grėsmę, bet ir aktyviai ją neutralizuoti.
Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymas jau suteikia žvalgybos institucijoms teisę taikyti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones. Siūlomu projektu siekiama šią bendrą kompetenciją konkretizuoti ir pritaikyti prie dabartinės saugumo aplinkos.
„Jeigu priešininkas ne tik renka informaciją apie Lietuvą, bet ir bando paralyžiuoti mūsų sistemas, organizuoja sabotažą ar vykdo kibernetines operacijas, valstybė turi turėti teisines priemones į tokią grėsmę reaguoti. Žvalgyba neturi būti institucija, kuri tik stebi, kaip priešas veikia. Ji turi gebėti veikti“, – teigia Seimo narys A. Anušauskas.
Projektu siūloma įtvirtinti naują „neviešo poveikio operacijos“ institutą. Tokios operacijos būtų galimos tik tada, kai egzistuoja konkreti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kai kitomis žvalgybos priemonėmis jos nebūtų įmanoma laiku pašalinti.
Įstatymo projekte nustatomi būtinybės, proporcingumo, teisėtumo ir žmogaus teisių apsaugos principai. Tai reiškia, kad būtų pereinama nuo abstrakčios galimybės „šalinti grėsmes“ prie aiškiai apibrėžto teisinio mechanizmo: kada galima veikti, prieš ką galima veikti, kokiomis priemonėmis ir kas turi autorizuoti operaciją. Pagal projektą autorizavimo sprendime turėtų būti nustatytas operacijos tikslas, teisinis ir faktinis pagrindas, grėsmė, leidžiamos poveikio priemonės, trukmė, veikimo ribos ir kontrolės sąlygos.
Vienas svarbiausių projekto elementų – teisė vykdyti aktyvius kibernetinio poveikio veiksmus prieš užsienio valstybių, jų institucijų ar su jų žvalgybos ir saugumo struktūromis susijusių subjektų informacines sistemas.
Tai galėtų apimti teisės aktuose nustatytais atvejais atliekamą poveikį sistemų duomenims, programinei įrangai ar veikimui, įskaitant priešiškos infrastruktūros blokavimą, neutralizavimą ar veikimo sutrikdymą. Tačiau tokie veiksmai nebūtų savarankiška žvalgybos pareigūno teisė. Jie galėtų būti atliekami tik pagal iš anksto autorizuotą neviešo poveikio operaciją ir laikantis būtinybės, proporcingumo bei tarptautinės teisės principų.
Europa jau juda šia kryptimi. Moderni žvalgyba Europoje nėra suprantama vien kaip informacijos rinkimas. Vis daugiau dėmesio skiriama gebėjimui laiku užkirsti kelią grėsmei ir ją neutralizuoti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vokietija. 2026 m. rugpjūčio 12 d. Vokietijos federalinė vyriausybė patvirtino žvalgybos reformos projektą, kuriuo siekiama išplėsti Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) ir Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) galimybes reaguoti į kibernetines ir hibridines grėsmes. Numatoma plėsti techninės žvalgybos galimybes, sudaryti teisines prielaidas plačiau naudoti dirbtinį intelektą, biometrinę analizę, tirti informacines sistemas ir tam tikrais atvejais aktyviai paveikti priešišką infrastruktūrą. Kartu Vokietijoje numatoma stiprinti nepriklausomą teisinę kontrolę.
Kita europinė pamoka – didesni žvalgybos įgaliojimai turi būti derinami su stipresne kontrole. Pavyzdžiui, Nyderlanduose specialūs žvalgybos įgaliojimai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra griežtai būtini, o intensyvesnėms priemonėms reikalingas išankstinis ministro leidimas ir nepriklausomos kontrolės institucijos sprendimas. Todėl Lietuvos projektas remiasi ne vienos valstybės modeliu. Jo esmė – perimti bendrą demokratinių Europos valstybių principą:
Projektu taip pat siūloma įtvirtinti teisėtą galimybę naudoti automatizuotas duomenų analizės sistemas, įskaitant dirbtiniu intelektu grindžiamas technologijas. Žvalgybos institucijos susiduria su milžiniškais informacijos kiekiais. Žmogus nebegali vienas apdoroti visų duomenų, nustatyti pasikartojančių modelių ir identifikuoti galimų grėsmių sąsajų. Todėl AI turėtų būti naudojamas ne tam, kad pats priimtų sprendimus dėl žmonių, o tam, kad padėtų žvalgybos pareigūnams greičiau ir tiksliau analizuoti informaciją.
Projekte taip pat numatoma automatizuotai palyginti teisėtai gautus biometrinius duomenis su viešai prieinama ar teisėtai gauta informacija, kai to reikia asmens tapatybei ar jo sąsajoms su nacionalinio saugumo grėsmėmis nustatyti.
Esminė sąlyga – kontrolė. Todėl aktyviausios priemonės būtų susietos su atskira autorizavimo sistema, dokumentavimu, nepriklausoma teisine priežiūra ir parlamentine kontrole.
„Valstybė negali rinktis tarp saugumo ir demokratinės kontrolės. Reikia abiejų. Žvalgybos institucijoms turi būti suteikti XXI amžiaus įrankiai, tačiau kartu turi būti aišku, kas, kada ir kokiomis sąlygomis gali jais naudotis“, – pabrėžia projekto iniciatorius A. Anušauskas.
