Žemės ūkio ministerijos vadovybės sprendimai kelia vis daugiau nerimo smulkiems ir šeimos ūkiams. Rugpjūčio 18 d. vykęs Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdis ir jame išdėstytos mintys bei pateikti pasiūlymai parodė, kad Lietuvoje tvirtai einama tik vienu keliu – skatinama grūdininkystė, gyvulininkystės sektorius pradedamas visai ignoruoti, kartais perdėtą dėmesį parodant pienininkystės sektoriui, o smulkius ir labai smulkius ūkius norima visai sunaikinti, prisidengiant kova su “sofos” ūkininkais.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė sako, jog ŽŪM siūlymai visai prasilenkia su tuo, kas žemdirbiams buvo žadėta pradedant darbą naujai ministerijos vadovybei. Kitas dalykas, liūdna ir niūru, kad dedama tiek daug akivaizdžių pastangų sunaikinti smulkius ir netgi vidutinius ūkius, kai šių dienų kontekste tokie ūkiai yra ypatingai svarbūs ir pagrindiniu ministerijos uždaviniu turėtų būti – tokių ūkių išlikimas ir stiprėjimas. O blogiausia turbūt tai, kad iš nė vieno dalyvavusio posėdyje nebuvo girdėti palaikymo smulkesniems žemdirbiams ar gyvulininkystę plėtojantiems bei mišriems ūkiams.
18 tūkst. mažesnių ūkių – didesnė kontrolė
Rugpjūčio 18 d. vykusiame posėdyje ŽŪM pasiūlė keisti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus – nuo 2 000 iki 1 000 eurų sumažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių ūkio subjektų – 18 064 ūkius. Priėmus siūlomą pakeitimą, ūkiams, gaunantiems daugiau kaip 1 000 eurų tiesioginių išmokų, atsirastų papildomi įsipareigojimai ir reikalavimai. Tai neišvengiamai padidintų administracinę naštą, nors darbo pradžioje ministras trečiuoju ministerijos veiklos prioritetu įvardijo sklandesnį ūkininkavimą ir administracinės naštos mažinimą.
Liūdina tai, kad tokie smulkūs ūkiai viešoje diskusijoje vis dažniau suplakami su vadinamaisiais „sofos“ ūkininkais. Tačiau turėtume aiškiai suprasti – smulkus ūkininkas ir „sofos“ ūkininkas nėra tas pats. Mano įsitikinimu, nesvarbu, kokio dydžio yra ūkis ar kokią žemės ūkio veiklą jis vykdo – jeigu ūkyje auginama žemės ūkio produkcija, prižiūrimi plotai ir užtikrinama gera agrarinė bei aplinkosauginė būklė, toks ūkis turi teisę į tiesiogines išmokas ir paramą kaip ir bet kuris kitas žemės ūkio subjektas.
Jeigu ūkis yra iki 10 ha dydžio, vien dėl to neturėtų būti daroma prielaida, kad tai „sofos“ ūkininkas. Priešingai – būtent dalis mažų ūkių dažnai dirba daug, intensyviai ir realiai gamina produkciją. Todėl susidaro įspūdis, kad vietoje tikslaus tikrųjų „sofos“ ūkininkų identifikavimo norima papildomais reikalavimais apsunkinti tuos, kurie dirba, bet deklaruoja nedidelius plotus. Kitaip tariant, kyla rizika, kad smulkūs dirbantys ūkiai bus formaliai paversti „neaktyviais“, neteks išmokų ir bus dar labiau stumiami iš žemės ūkio veiklos.
Ūkių perėmimui – išskirtinis pienininkystės prioritetas
Klausimų kyla ir dėl naujos ŽŪM pateiktos Strateginio plano intervencinės priemonės “„Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Pirmiausia pagal priemonėsprojektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatoma skirti 20 atrankos balų. Tačiau tokio pat sektoriinio prioriteto mėsinei galvijininkystei, avininkystei, daržininkystei, sodininkystei ar uogininkystei nėra.
Pagal šią priemonę didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik pienininkystės ūkiams. Šiuo metu aktualu Lietuvai skatinti daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkių kūrimąsi ir plėtrą, nes šios produkcijos mūsų šalyje nėra užauginama pakankamai. Atkreiptinas dėmesys, kad viešajame sektoriuje, vaikų mityboje šios produkcijos labai trūksta, vaikams duodami vaisiai – importuojami. Todėl į atrankos kriterijų sąrašą siūliau įtraukti ir šiuos ūkius, tačiau atsižvelgta į tai nebuvo.
Šios priemonės pagrindinis tikslas – pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones žemės ūkyje ir kaime, kitaip tariant – spręsti kartų kaitos kaime problemą. Todėl ši priemonė turėtų būti daugiau orientuota ne į esamus ūkininkus ir jų ūkius, bet į visai naujų jaunų žmonių pritraukimą. Jei parama bus skiriama jau esamiems jauniems ūkininkams, tai tokia parama netenka prasmės – juk naujų ūkininkų ir naujų ūkių nebus sukurta, daugiau naujų jaunų ūkininkų neatsiras, tik stambės ir dar daugiau paramos gaus jau esami ūkiai. Skaičiuojama, kad šios paramos gali užtekti 30-čiai ūkių. Vadinasi, paramą skiriant naujiems jauniems žmonėms, galima būtų į kaimą pritraukti 30 naujų žmonių ir jų šeimų. Jei parama bus skiriama jau esamiems ūkiams, nesvarbu, ar jie pasinaudojo parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, nieko naujo nesukuriame ir jaunų žmonių kaime nebus daugiau. Mano vertinimu, ši priemonė situacijos žemės ūkyje ir Lietuvos kaime nepakeis, o paskirta parama jokios papildomos vertės nesukurs. Ši parama pirmiausia turi būti skiriama jauniems, žemės ūkio srities išsilavinimą turintiems žmonėms, kurie neturi savo ūkių, nėra gavę jokių paramų, tačiau nori ir yra pasiruošę, turi pakankamai motyvacijos užsiimti žemės ūkio veikla. Tokiu būdu bent dalinai išspręstume kartų kaitos problemą kaime.
Ministras prabilo ir apie privalomą pajamų deklaravimą
Posėdžio metu ministras prakalbo ir apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams.Toks siūlymas reikštų, kad deklaravimo pareiga būtų išplėsta patiems smulkiausiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš nustatant naują prievolę visiems be išimties pirmiausia būtina įvertinti, kokią realiąnaudą ji duotų ir kokią papildomą administracinę naštą sukurtų mažiausiems ūkiams ir valstybės tarnautojams.
Beveik 20 mln. eurų – tik pasirinktiems sektoriams
Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios finansinės paramos paskirstymo kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų schema.
Pagal pristatytą siūlymą apie 16,6 mln. eurų paramos būtų skiriama už plotą (išmokos suma 9,77 Eur/ha iki 300 ha imtinai), o 3 mln. eurų – paramai už pienines karves (išmokos suma 18,34 Eur/SG iki 300 pieninių karvių imtinai). Ministerija kartu nurodė kompensuojamos žemės ūkio produkcijos rūšis. Tačiau nurodė pastabą, kad pievos, skirtos prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai į kompensuojamas kultūras neįtrauktos. Tokia paramos paskirstymo schema sukėlė ūkininkams daug klausimų. Pirmiausia, kodėl pieninkystės ūkiams nuspręsta mokėti ir už plotą, ir už gyvulį, o deklaruojantiems pievas kompensacijos išvis greičiausiai nebus mokamos? Juk be pienininkystės yra mėsinė galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, žirgininkystė. Šiems ūkiams taip pat sudėtingi metai – gamybos priemonės pabrango, ir ne tik trąšos ar kuras, tačiau ir pašarų ruošimo priemonės, kurių gamybai naudojami naftos produktai. Tuo tarpu produkcijos supirkimo kainos ženkliai nukrito. Tuo tarpu kuro sąnaudos gyvulininkystės ūkiuose tikrai nemažesės nei augalininkystės ūkiuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 667 “Dėl gazolių, skirtų žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo” nurodyta, jog 1 ha pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai skirta 125 l gazolių, tuo tarpu grūdinių, ankštinių ir kitų augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos 1 ha – 102 l gazolių.
Jei ministerija nusprendė žemdirbiams skirti paramą kompensacijoms išmokėti, ją turi gauti visi pasėlius deklaruojantys ir žemės ūkio produkciją gaminantys ūkiai – tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės. Šiais metais visus ūkius nepalankūs geopolitiniai, klimatiniai ar kiti reiškiniai palietė vienodai, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio. Nustatant šių kompensacijų mokėjimo schemą būtų neteisinga proteguoti vieną ar kitą veiklos sektorių. Todėl siūloma paramos paskirstymo schema neturėtų būti galutinė ir taikoma, parama mokama skubotai. Schema turi būti nustatyta bendradarbiaujant su visais socialiniais partneriais ir kiek tai įmanoma optimali visiems žemdirbiams. Niekas neturi likti už paramos ribų.
„Čia jau ne pavieniai sprendimai“
Naujos ministerijos vadovybės veiklos prioritetai buvo kaip ir aiškūs bei visų žemdirbių priimti palankiai. Tačiau vadovybei realiai pradėjus darbą pasidarė aišku, kad išdėstyti prioritetai (pirmasis prioritetas – ūkininkų pajamų augimas, antrasis – lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, trečiasis – sklandesnis ūkininkavimas ir administracinės naštos mažinimas) greičiausiai orientuoti ne į visus žemdirbius vienodai. Nėra jokios strategijos ar ilgalaikio matymo, tik trumpojo laikotarpio skuboti veiksmai, nesprendžiant sektoriaus problemų iš esmės, kurie netolimoje ateityje greičiausiai sukels dar labiau nepageidaujamus ir nepalankius padarinius Lietuvos kaimui. Gyvename sudėtingais laikais ir kiekvienas šiandien žemės ūkio sektoriuje dirbantis ar norintis dirbti turi būti vertinamas, skatinamas. Ne tik geopolitinių įvykių, bet ir klimato kaitos kontekste būtina skatinti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ūkių veiklą ir plėtrą. Intensyviau remiami turėtų būti ne tik stambieji, bet ir smulkieji žemdirbiai. Siekiant pasigaminti pakankamą maisto kiekį – šiandien vienodai reikalingi visi. O siekiant didinti sektoriaus atsparumą bet kokioms grėsmėms – didelę svarbą įgija mišrūs ūkiai, kurie šiandien mūsų šalyje visai užmiršti. Taigi, sveikiname ministerijos siekius užtikrinti ūkininkų pajamų augimą ir sklandesnį ūkininkavimą, bet turi būti sudaromos vienodos sąlygos gauti paramą ir išlikti visų sektorių ūkininkams, o ne tik vieno ar kito, kitus sektorius, tokius kaip gyvulininkystė – visai ignoruojant.
