Du Seimo nariai inicijavo atskirus veiksmus dėl Kauno mečetės: Vytautas Sinica kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas maldos namus perimti valstybės nuosavybėn, o Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė paragino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ištirti vadinamojo II-ojo muftiato veiklą.
V. Sinica prašo mečetę perduoti Lietuvos totoriams
V. Sinica į Generalinę prokuratūrą kreipėsi rugpjūčio 13 dieną. Parlamentaras prašo prokurorų ginti viešąjį interesą, kreiptis į teismą ir siekti, kad Kauno mečetė būtų perimta valstybės nuosavybėn, o vėliau perduota Lietuvos totorių bendruomenei.
Seimo narys teigia, kad tarpukariu valstybės lėšomis pastatyta ir Lietuvos totoriams padovanota mečetė 2019 metais pateko iš įvairių Azijos valstybių atvykusių musulmonų kontrolėn.
Totorių gatvėje esanti Kauno mečetė yra valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas. Dabartinis jos pastatas iškilo 1930–1932 metais.
II-asis muftiatas nurodo, kad dabartinė mūrinė mečetė buvo pastatyta valstybės ir visuomenės suaukotomis lėšomis kaip padėka Lietuvos totoriams už jų indėlį ginant šalies valstybingumą. Organizacija taip pat primena, kad Kauno miesto taryba 1990 metais nusprendė mečetę grąžinti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei, o 1991 metais joje vėl surengtos pamaldos.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė prašo tirti galimą grėsmę
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė rugpjūčio 20 dieną kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ji prašo ištirti II-ojo muftiato veiklą ir nustatyti, ar ši religinė organizacija nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Parlamentarė nurodė, kad, tyrimui patvirtinus grėsmės požymius, siūlytų Teisingumo ministerijai panaikinti organizacijos registraciją.
Jos teigimu, 2019 metais įregistruotas II-asis muftiatas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę ir palaipsniui perima mečetes iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės. Politikės kreipimesi teigiama, kad organizacija jau perėmė Kauno ir Nemėžio mečetes bei siekia perimti Keturiasdešimties Totorių kaimo mečetės kontrolę.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė taip pat kelia klausimų dėl muftiato ryšių su užsienio organizacijomis. Tarp jų minima Saudo Arabijos Pasaulio musulmonų jaunimo asamblėja WAMY, anksčiau sulaukusi kaltinimų dėl radikalizacijos skatinimo ar terorizmo finansavimo. Tai yra parlamentarės kreipimesi išdėstyti teiginiai, o ne tyrimu patvirtintos išvados.
Pats II-asis muftiatas viešai skelbia bendradarbiaujantis su WAMY, Turkijos religinių reikalų departamentu DIYANET ir Turkijos bendradarbiavimo agentūra TIKA.
Parlamentarė II-ojo muftiato vadovą Aleksandrą Beganską taip pat kaltina viešame vaizdo įraše menkinus lietuviškos šeimos sampratą ir propagavus poligamiją bei šariato teisės elementus.
Muftijus neigia, kad mečetė buvo atimta iš totorių
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus, musulmonų religinis vadovas, Romas Jakubauskas atmeta teiginį, kad Kauno mečetė buvo atimta iš totorių. Pasak jo, niekas jų neišvarė, o maldos namuose gali melstis kiekvienas musulmonas.
R. Jakubauskas aiškina, kad 2019 metais pasikeitė ne totorių teisė lankyti mečetę, o bendruomenės vadovybė. Anot jo, dalis bendruomenės narių išrinko naujus vadovus, o jų vadovaujama bendruomenė prisijungė prie kito muftiato.
Muftijus pabrėžia, kad mečetę administruojančiai religinei bendruomenei gali priklausyti įvairių tautybių Lietuvos musulmonai, o jos vadovybę renka patys nariai.
Kauno musulmonų bendruomenė taip pat siekė neatlygintinai naudotis aplink mečetę esančiu sklypu, tačiau jos prašymai buvo atmesti, paskutinį kartą – 2023 metais. 2025 metų sausį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai atmetė bendruomenės skundą, nes sklypas yra buvusių kapinių teritorijoje ir pagal Žemės reformos įstatymą negali būti privatizuojamas.
