Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atlieka valstybinės žemės patikėtinių, daugiausia savivaldybių, veiklos priežiūrą, siekdama užtikrinti teisėtus, skaidrius ir viešąjį interesą atitinkančius sprendimus dėl valstybinės žemės. Savivaldybėms suteikta valstybinės žemės patikėjimo teisė leidžia joms priimti sprendimus dėl jos valdymo, naudojimo ir disponavimo, o NŽT priežiūra padeda joms įgyvendinti šią atsakomybę ir laiku pastebėti klaidas.
„Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe. NŽT priežiūros tikslas nėra sudaryti savivaldybėms papildomų kliūčių. Siekiame, kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami teisėtai ir nuosekliai, o galimos klaidos būtų pastebėtos kuo anksčiau. Tai svarbu ir pačioms savivaldybėms, nes tinkama priežiūra padeda išvengti ginčų ir situacijų, kai jau priimtą sprendimą vėliau tenka keisti ar panaikinti“, – sako NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.
NŽT valstybinės žemės patikėtinius prižiūri vadovaudamasi rizika pagrįsto planavimo, funkcijų atskyrimo ir viešumo principais, daug dėmesio skiria savivaldybių konsultavimui ir metodinei pagalbai, padėdama joms vienodai taikyti teisės aktus valdant valstybinę žemę. Pagal Žemės įstatymą, NŽT teikia išvadas dėl patikėtinių sudarytų sandorių, kai jie atitinka nustatytus kriterijus, taip pat atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, atsižvelgdama į rizikos veiksnius. Tokia priežiūra padeda užkirsti kelią teisminiams ginčams ir teisės pažeidimams.
NŽT nėra sudaromo sandorio „stabdis“
Valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymas yra kelių etapų procesas, kuriame NŽT įvertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikia savo išvadą. NŽT išvadai parengti nustatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau vidutiniškai jos pateikiamos per 6–7 darbo dienas. Visas prašymo nagrinėjimo eigas galima stebėti Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS) arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS). NŽT priežiūros ir išvadų teikimo duomenys skelbiami viešoje interaktyvioje Tarnybos švieslentėje.
Priežiūra padeda išvengti klaidų ir mažina korupcijos riziką
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2026 m. rugpjūčio 13 d. atlikta korupcijos rizikos analizė, įvertinusi valstybinės žemės valdymo procesus dešimtyje savivaldybių bei NŽT, nustatė korupcijos rizikos veiksnių, galinčių sudaryti prielaidas neskaidriems sprendimams. Viena iš rizikų susijusi su valstybinės žemės panauda, kai neatlygintinai gavę sklypus statiniams eksploatuoti, panaudos gavėjai juos išnuomoja, taip iškreipdami konkurencijos sąlygas. STT rekomenduoja stiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmus.
„Savivaldybėms patikėta svarbi atsakomybė valdyti valstybinę žemę. NŽT šioje srityje yra sukaupusi didelę kompetenciją ir praktinę patirtį, todėl ja dalijamės su savivaldybėmis konsultuodami ir teikdami metodinę pagalbą. Valstybinės žemės valdymo priežiūros svarbą patvirtina ir STT atlikta korupcijos rizikos analizė, kurioje rekomenduojama stiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmus. Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sako D. Petraška.
NŽT, nustačiusi neteisėtą patikėtinio sprendimą ar teisės aktų pažeidimą, gali teikti motyvuotą nurodymą pakeisti ar pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, stabdyti sprendimo vykdymą ir sandorio pasirašymą, o esant viešojo intereso pažeidimui – skųsti sprendimus teismine tvarka. Kasdienėje veikloje NŽT prioritetą teikia konsultavimui, metodinei pagalbai ir rizikų suvaldymui.
Užbaigus antrąjį valstybinės žemės reformos etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl NŽT priežiūros funkcija taps dar svarbesne atsakingo valstybinės žemės valdymo dalimi, užtikrinančia teisėtus, skaidrius ir viešąjį interesą atitinkančius sprendimus.
