Vilniaus geležinkelio stotyje pirmadienį, rugpjūčio 31-ąją, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė instaliaciją „Besąlygiškos laisvės link“. Lietuvos Laisvės dienai skirtame renginyje ministras pabrėžė, kad laisvė nėra duotybė.
Paskutiniai Rusijos kariai išvyko prieš 33 metus
Instaliacija surengta minint 33-iąsias paskutinių Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo iš Lietuvos metines. Okupacinės pajėgos šalį galutinai paliko 1993 metų rugpjūčio 31-ąją, likus kelioms minutėms iki vidurnakčio.
Lietuva nepriklausomybės atkūrimą paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, tačiau iki faktinio Rusijos kariuomenės išvedimo praėjo daugiau kaip treji metai. Proceso pradžioje Lietuvoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1 000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1 901 šarvuotis.
Lietuvos pradėtos derybos su Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių nesulaukė geranoriško atsako. Sovietų Sąjungai žlugus, jos buvo atnaujintos su Rusija.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Rusija ne kartą mėgino išsiderėti Lietuvai nepriimtinų nuolaidų ir skelbė stabdanti kariuomenės išvedimą, tačiau Lietuvos Vyriausybė laikėsi tvirtos pozicijos. Lietuvai uždraudus į Rusijos karinius dalinius įvežti naujokus, jie buvo nelegaliai gabenami geležinkeliais ir oro transportu, o Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus.
Siekdami neleisti papildyti Rusijos pajėgų naujais kariais, Lietuvos kariai ir savanoriai blokavo jų dalinius. Per išvedimą kilusius nesutarimus Vyriausybei pavyko išspręsti derybomis ir politiniais kanalais, todėl procesas buvo baigtas pagal patvirtintą grafiką.
Ministerija istorinę patirtį sieja su Ukrainos kova
Šūkiu „Besąlygiškos laisvės link“ siekiama pabrėžti, kad laisvė negali būti dalinė, laikina, kitos valstybės suteikiama privilegija ar derybų objektas.
Krašto apsaugos ministerija šią Lietuvos istorinę patirtį tiesiogiai sieja su Rusijos karu prieš Ukrainą ir mėginimais įvairiomis sąlygomis apriboti tautos teisę pačiai spręsti savo ateitį.
Renginyje surengtuose „Laisvės pokalbiuose“ numatyta aptarti Lietuvos saugumo garantijas, Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį, 1990–1993 metų derybas su Rusija ir okupacijos neprisimenančios kartos požiūrį į laisvę. Diskusijas moderavo istorikė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotoja Kristina Petrauskė. Programoje taip pat dalyvavo Linas Kojala, Alfredas Bumblauskas, Vladimiras Jarmolenko ir Antanas Terleckas.
Lankytojai kūrė savo laisvės plakatus
Instaliaciją sudarė keturi ekranai. Trijuose iš jų buvo rodomos archyvinės nuotraukos ir tekstai apie Laisvės dieną, o ketvirtajame – žmonių sukurti plakatai.
Lankytojai galėjo parašyti, ką jiems reiškia laisvė, sukurti savo Laisvės dienos plakatą ir išvysti jį instaliacijos ekrane. Vilniaus geležinkelio stotyje ekspozicija veikė nuo 7.30 iki 23 valandos.
Šia instaliacija trečius metus tęsta akcija „Plakatais kovojome, plakatais švenčiame“. Socialinių tinklų vartotojai taip pat pakviesti dalytis laisvę vaizduojančiomis nuotraukomis su grotažyme #LaisvesDiena.
