Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros svarbą Lietuvos ekonomikai. Tačiau problemų kyla ne tik susidūrus su ekstremaliomis oro sąlygomis – verslas jau ne vienerius metus kelia klausimus dėl elektros tinklų prieinamumo, prijungimo terminų, galios rezervavimo ir infrastruktūros plėtros tempo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad ši problema ypač aktuali savivaldybėms ir jų derinanamiems investiciniams sklypams bei Laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ) – elektros galios trūkumas riboja jų plėtrą ir galimybes pritraukti naujų investuotojų.
„Valstybė investuoja į ekonomiką, kviečia investuotojus ir skatina pramonės plėtrą, tačiau visa tai praranda prasmę, jei verslas negali laiku gauti reikiamos elektros galios arba susiduria su ilgais ir neprognozuojamais procesais. Kiekvienas vėluojantis prijungimas reiškia atidėtas arba prarastas investicijas, darbo vietas ir mokesčius valstybei. Turime stiprinti tiek elektros tinklų atsparumą, tiek jų prieinamumą verslui, o strateginės infrastruktūros valdytojų prioritetai turi atitikti Lietuvos ekonomikos augimo interesus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pasak jo, nors pati šalis pasigamina arba importuoja pakankamai energijos, problema kyla dėl vietinių tinklų pralaidumo ir transformatorių pastočių pajėgumo, kurie dažnai nebegeba patenkinti sparčiai besiplečiančių stambiųjų pramonės įmonių poreikių. Šie infrastruktūros ribojimai tiesiogiai stabdo naujų investuotojų pritraukimą ir esamų gamyklų plėtrą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetas – užtikrinti, kad Lietuvos verslas galėtų augti, investuoti ir kurti darbo vietas nepatirdamas nepagrįstų kliūčių prisijungti prie elektros tinklų. Ministro Edvino Grikšo teigimu, šiandien būtina kelti aiškius tikslus strateginės infrastruktūros valdytojams ir jų veiklą vertinti pagal tai, kiek ji prisideda prie investicijų, regionų plėtros ir ekonominės vertės kūrimo.
Planuose – dar dvi laisvosios ekonominės zonos
Ministras E. Grikšas šiandien susitiko su Klaipėdos ir Panevėžio LEZ atstovais ir taip pat aptarė LEZ veiklos sąlygas, infrastruktūros poreikius ir plėtros galimybes. Svarstyta galimybė steigti antrąją laisvąją ekonominę zoną Panevėžyje.
Be to, Lietuvos LEZ tinklą artimiausiu metu numatoma papildyti nauja pramonine teritorija Visagine. Planuojama, kad naujosios LEZ Visagine plotas sudarytų apie 223,7 hektaro. Visagino LEZ įstatymo projektas šiuo metu pateiktas derinti Vyriausybei, projektas planuojamas svarstyti šių metų Seimo rudens sesijoje.
