Lietuvoje iki šiol renovuota vos 15,5 proc. daugiabučių namų, o daugiau nei 30 tūkst. pastatų vis dar laukia atnaujinimo. Konkrečiose savivaldybėse renovacijos tempai skiriasi – didžiausias rodiklis pasiektas Birštone (74,2 proc.), tuo tarpu Kaune renovuota 7,9 proc., o Vilniuje – 7,6 proc. daugiabučių. Siekdamas pagreitinti procesą, Kaunas nuo birželio taiko naują daugiabučių namų atnaujinimo skatinimo programą, kurioje aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, atskaičius valstybės paramą. Tarp prioritetų – kvartalinė ir skydinė renovacija.
Renovacijos tempai savivaldybėse – labai skirtingi
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenys rodo didelius renovacijos tempo skirtumus tarp šalies savivaldybių. Birštone atnaujintas 74,2 proc. daugiabučių (46 iš 62), Palangoje – 57,2 proc. (154 iš 269), Druskininkuose – 45,3 proc. (121 iš 267). Didmiesčiuose renovacijos tempas lėtesnis, o galutinis sprendimas dėl renovacijos priklauso nuo savininkų daugumos.
Lietuvoje yra 31 751 daugiabutis, tinkamas modernizuoti pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą. Siekiant pagreitinti renovaciją, svarbu ieškoti ne tik papildomo finansavimo, bet ir efektyvesnių proceso bei technologinių sprendimų.
Justinas Bortkevičius, „VMG Lignum Systems“ vadovas, teigia, kad dabartinio modelio nepakaks, jei renovacijos tempą vertinsime dešimtmečiais. Jis pabrėžia poreikį ne tik skatinti gyventojus priimti sprendimą, bet ir ieškoti būdų, kaip pačią renovaciją atlikti greičiau, didinant standartizaciją, gamyklinę gamybą ir pritaikant sprendimus didesniam pastatų skaičiui. Taip pat vertinama dalinė pastato apšiltinimo skydais alternatyva, jei pasiekiamas reikiamas energijos sutaupymas.
Kaunas už geresnį renovacijos rezultatą pasirengęs mokėti daugiau
Birželį Kauno miesto taryba patvirtino naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programą. Pagal ją, aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, atskaičius valstybės paramą. Projektai vertinami pagal nustatytus kriterijus, papildomi balai skiriami už kvartalinę renovaciją (dviejų ar daugiau daugiabučių atnaujinimą vienoje teritorijoje) ir inovatyvius sprendimus, įskaitant skydų technologiją.
„Vien valstybės paramos ne visada pakanka, kad gyventojai ryžtųsi renovuoti savo namus. Todėl ieškome papildomų būdų paskatinti kauniečius priimti šį sprendimą“, – teigia Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.
Savivaldybė siekia, kad būtų atnaujinami ne tik pavieniai pastatai, bet ir jų aplinka. Pagal „(R)evoliucijos“ programą galima tvarkyti erdviškai susijusių renovuotų ar renovuojamų daugiabučių aplinką.
„Norime, kad renovacija keistų ne tik vieną namą, bet ir visą gyvenamąją aplinką. Todėl naujoje programoje skatiname gyventojus veikti kartu“, – priduria K. Sakalauskienė.
Nuo kvartalinės renovacijos – prie inovatyvių technologinių sprendimų
Didelis finansavimas nepašalina pagrindinės renovacijos problemos – ilgo proceso. Nuo gyventojų sprendimo iki darbų pradžios reikia parengti projektą, atlikti pirkimus ir pasirinkti rangovą.
Norint sutrumpinti renovacijos procesą, daugiau darbų atliekama gamykloje. Skydinė renovacija apima pastato 3D skenavimą, pagal jo duomenis gaminamų fasado skydų, pritaikytų konkrečiam objektui, paruošimą ir montavimą statybvietėje. Tokiu būdu dalis procesų perkeliama iš statybvietės į gamybos aplinką.
„Skydinės renovacijos esmė – kuo daugiau procesų atlikti dar iki atvykstant į objektą. Pastatas tiksliai nuskenuojamas, pagal jo duomenis gamykloje paruošiami elementai, o statybvietėje atliekamas jų montavimas. Tai leidžia geriau planuoti darbus ir trumpinti laiką objekte“, – aiškina įmonės, sertifikavusios skydinės renovacijos technologiją, vadovas J. Bortkevičius.
Skydinės renovacijos pilotai plečiasi į daugiabučius
Skydinės renovacijos technologija bandoma realiuose pilotiniuose projektuose. Vienas pirmųjų projektų įgyvendintas Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje. Nuo 2026 m. skydinė renovacija bus plečiama į daugiabučius Vilniuje ir Utenoje.
Vilniuje Antakalnio g. 91 ir Tuskulėnų g. 6 jau pradėti fasado skydų montavimo darbai. Utenoje, J. Basanavičiaus g. 106 daugiabutyje, fasado skydų montavimo darbus planuojama pradėti rugsėjį.
APVA vertinimu, skydinė technologija teoriškai galėtų būti pritaikyta maždaug 11 tūkst. daugiabučių Lietuvoje. Vis dėlto kiekvieną pastatą būtina vertinti individualiai, atsižvelgiant į jo konstrukcijų būklę, aukštį, tvirtinimo galimybes ir kitus techninius aspektus.
Pasak J. Bortkevičiaus, skydinės renovacijos plėtrai reikės ne tik daugiau tokių projektų, bet ir brandesnės rinkos – daugiau projektuotojų, rangovų, sertifikuotų sistemų bei labiau standartizuotų procesų.
„Pilotiniai projektai svarbūs tuo, kad leidžia ne tik išbandyti technologiją, bet ir pamatyti, ko trūksta visai rinkai, kad toks renovacijos modelis galėtų būti taikomas didesniu mastu“, – teigia J. Bortkevičius.
Lietuvoje renovacijos laukia daugiau nei 30 tūkst. daugiabučių, todėl vien finansinių paskatų šiai problemai spręsti nepakaks. Kauno programa kartu su naujais technologiniais sprendimais rodo kitą kryptį – renovuoti daugiau pastatų vienu metu, gerinti jų energinį efektyvumą ir ieškoti būdų, kaip patį atnaujinimo procesą atlikti greičiau.
