Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį, rugsėjo 3 dieną, pareiškė, kad svarstant visuotinį šaukimą Lietuvoje svarbiausia užtikrinti kokybišką karo prievolininkų parengimą, todėl nereikėtų iš anksto prisirišti prie 2030 metų datos.
Sprendimą lems kariuomenės pajėgumai
Pasak R. Kauno, visuotinis šaukimas yra viena iš priemonių, galinčių padėti visuomenei maksimaliai pasirengti valstybės gynybai. Tačiau jo įvedimo laikas priklausys nuo turimos ir statomos infrastruktūros, kariuomenės pajėgumų bei instruktorių skaičiaus.
Ministras pabrėžė, kad vien nustatyti datą ir sukviesti visus jaunuolius, tačiau tinkamai jų neparengti, nebūtų siektinas rezultatas. Todėl pagrindiniu kriterijumi jis laiko mokymo kokybę.
R. Kauno teigimu, priklausomai nuo objektyvių aplinkybių visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas tiek anksčiau, tiek vėliau nei 2030 metais. Krašto apsaugos ministerija šį aukšto prioriteto klausimą jau aptaria su Lietuvos kariuomene.
Ministerija konkrečius pasiūlymus ketina pateikti atlikusi analizes ir suderinusi skaičius. R. Kaunas taip pat žadėjo išnagrinėti naujausios gyventojų apklausos rezultatus ir prireikus atlikti papildomus vertinimus.
Trys ketvirtadaliai apklaustųjų pritaria šaukimui iki 2030-ųjų
2026 metų rugpjūtį atliktoje apklausoje 76 proc. respondentų pritarė, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas ne vėliau kaip 2030 metais. Iš jų 51 proc. norėjo tai padaryti „kuo greičiau“, o daugiau kaip 25 proc. – iki 2030-ųjų.
Beveik 8 proc. apklaustųjų manė, kad visuotinį šaukimą reikėtų įvesti po 2030 metų, o 12 proc. teigė, jog Lietuvai jo apskritai nereikia.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ internetu ir telefonu apklausė 1 501 respondentą. Nurodyta apklausos paklaida siekia 3 procentus.
Kariuomenė siekia kasmet parengti iki 8 tūkst. prievolininkų
Visuotinis šaukimas Lietuvoje kol kas nėra įvestas. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra išsakęs atsargesnę poziciją – jo teigimu, dabartiniams kariuomenės poreikiams pakanka šaukiamų vyrų.
Kariuomenė siekia iki 2030 metų įvairiomis tarnybos formomis kasmet parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų ir pašaukti beveik visus norinčius bei galinčius tarnauti.
2026 metais planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Iš jų 3 870 atliks devynių mėnesių tarnybą, 90 kariuomenei reikalingų profesijų atstovų – trijų mėnesių tarnybą, 650 dalyvaus jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, o dar 450 – 90–120 dienų programose.
Į šių metų karo prievolininkų sąrašą įtraukti 42 556 jaunuoliai. Iki sąrašo paskelbimo savanoriškai tarnauti buvo užsirašę apie 3 800 žmonių. Pagal nuo 2026 metų galiojančią tvarką į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai.
Prezidentas Gitanas Nausėda visuotinį šaukimą yra pavadinęs laiko klausimu ir jo įvedimą siejo su Lietuvos nacionalinės divizijos formavimu.
