Lietuvos krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui paraginus NATO išmokti kovoti su Rusija vadinamojoje pilkojoje zonoje, rugsėjo 4-ąją „Vakaro žinių“ skiltyje „Elito naujienos“ jis ironiškai pavadintas galimu Aljanso „pilkuoju kardinolu“. Tai – redakcijos prielaida, o ne tikras NATO postas ar paskyrimas.
Kaunas paragino NATO parengti vieningą atsaką
Rugsėjo 2 dieną žurnalistams R. Kaunas pareiškė, kad Rusija nepasikeis, todėl NATO turi gebėti pilkojoje zonoje pateikti lygiavertį atsaką.
Ministro teigimu, bandymas atakuoti Leipcigo–Halės oro uostą Vokietijoje buvo mėginimas įvykdyti teroristinį veiksmą. Todėl, pasak jo, nereikėtų bijoti Rusijos vadinti teroristine valstybe.
R. Kaunas taip pat ragino parengti bendrą NATO atsaką ir aiškiai demonstruoti Aljanso karinę galią Rusijai, mėginančiai įbauginti Ukrainą remiančias Europos valstybes.
„Respublika“ svarstė, kad kovos pilkojoje zonoje lyderio būtų galima ieškoti tarp arčiausiai Rusijos esančių lietuvių, latvių, estų ir lenkų. R. Kaunas dėl savo karjeros kilimo ironiškai pristatytas kaip galimas „pilkojo kardinolo“ kandidatas.
Vokietija dėl išpuolio apkaltino Rusiją
Ministro komentarus paskatino rugsėjo 1 dieną Vokietijos paskelbtas oficialus vertinimas, kad Rusija atsakinga už rugpjūčio 4-osios mėginimą atakuoti Leipcigo–Halės oro uostą.
Rugpjūčio 4-osios vakarą saugomoje oro uosto zonoje, tarp Ukrainos krovininių lėktuvų, buvo aptiktas dronas su sprogstamuoju užtaisu ir detonatoriumi. Naujausiais tyrimo duomenimis, operacijoje galėjo būti panaudoti trys dronai.
Vokietijos federalinė prokuratūra incidentą pavadino rimtu išpuoliu prieš šalies transporto ir logistikos infrastruktūrą. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad saugumo tarnybų ir Europos partnerių duomenys aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą. Anot jo, panaudota technika, sprogmenys ir uždegimo sistemos jau žinomos iš kitų Rusijai priskiriamų hibridinių operacijų.
Tyrėjai nustatė du įtariamuosius: Baltarusijoje gimusį Rusijos paso turėtoją ir Latvijos pasą turintį Rusijoje gimusį vyrą. Abu vyrai slapstosi, o vienas jų nusikaltimo vietoje galėjo palikti DNR pėdsakų.
Berlynas imasi priemonių, Maskva kaltinimus neigia
Vokietija nusprendė neinicijuoti konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, tačiau pranešė incidentą aptarsianti Šiaurės Atlanto Taryboje, pagrindiniame Aljanso politinių sprendimų organe, ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime.
Berlynas taip pat paskelbė nuo rugsėjo 18 dienos uždarysiantis Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir nutrauksiantis sutartį dėl Rusų namų Berlyne veiklos. Vokietija numatė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, siekti papildomų ES sankcijų ir didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas visiškai solidarizuojasi su Vokietija ir gins savo nares nuo bet kokios grėsmės. Paramą Berlynui išreiškė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Rusija savo dalyvavimą neigia. Jos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus pavadino sukonstruotu pretekstu, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vokietijos pateikti įrodymai esą suklastoti.
Rugsėjo 3 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė atsakomąją priemonę – uždaryti Vokietijos Goethe’s instituto kultūros centrus Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
