Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas
Rugpjūčio 28 d. Pietų Korėjos Mokslo ir informacinių technologijų ministerija paskelbė, kas visai šaliai teiks nemokamą prieigą prie dirbtinio intelekto (DI). Iš šešių pretendentų atrinkti trys konsorciumai, vadovaujami „SK Telecom“, KT ir „Kakao“. Užduotis suformuluota paprastai: iki metų pabaigos maždaug 52 mln. šalies gyventojų suteikti neribotą ir nemokamą prieigą prie generatyvinio DI.
Programa vadinasi „AI for All“, arba „DI visiems“. Joje nėra nei mokamų planų, nei žetonų limitų, nei skirtingų prenumeratos pakopų. Korėjos vyriausybė DI vertina panašiai kaip plačiajuostį internetą ar viešąjį švietimą – kaip infrastruktūrą, kurią valstybė finansuoja ir standartizuoja. Vicepremjeras ir mokslo ministras Bae Kyung-hoonas tai apibūdino trumpai: DI visiems – tai DI eros skaičiuotuvas ir kompiuteris.
Apie tokį modelį iki šiol buvo tik kalbama. Korėja tampa pirmąja G20 valstybe, kuri jį iš tiesų įgyvendina.
DI pasieks ir tuos, kurie pokalbių robotais nesinaudoja
Programa sąmoningai vengia atskiro valstybinio portalo. „Kakao“ konsorciumas pagrindiniu prieigos tašku pasirinko „KakaoTalk“ žinučių programėlę, kuria naudojasi beveik visa šalis. „SK Telecom“ remiasi telefono skambučiais ir SMS žinutėmis, o KT pasitelkia fizinį aptarnavimo tinklą ir skaitmeninio raštingumo pagalbos programą.
Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis. Vyriausybė atvirai įvardija riziką, kad DI gali sukurti naują atskirtį, priklausančią nuo gebėjimo juo naudotis ir gyventojų pajamų. Todėl paslauga pritaikoma ir tiems, kurie patys niekada neatsidarytų pokalbių roboto naršyklėje: vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, mažiau skaitmeninių įgūdžių turintiems gyventojams.
Numatytos ir konkrečios praktinės funkcijos. Gyventojai galės užsiregistruoti pas gydytoją, ieškoti nuomojamo būsto ar gauti paaiškinimų mokesčių klausimais. Smulkiojo verslo atstovai galės apskaičiuoti mokesčius ir pasitikrinti, ar atitinka valstybės paramos sąlygas. Bandomoji versija bus pradėta naudoti rugsėjo pabaigoje, „SK Telecom“ prisijungs spalį, o visą programą planuojama paleisti iki metų pabaigos.
Pradedama ne nuo nulio: skaičiuojama, kad nemokamais generatyvinio DI įrankiais Korėjoje jau naudojasi daugiau nei 20 mln. žmonių.
Ne žmogus ieškos paslaugos – paslauga suras žmogų
Nemokamas pokalbių robotas – tik pirmoji programos dalis. Antroji – sudėtingesnė ir kur kas mažiau įprasta. Tai viešųjų paslaugų agentas, kuris pats įvertina gyventojo situaciją, nustato, kokios išmokos, stipendijos ar administracinės programos jam priklauso, iš anksto apie jas informuoja ir jo vardu užpildo prašymus.
Skirtumas esminis. Iki šiol valstybės skaitmeninimas reiškė, kad paslaugą galima rasti paprasčiau. Korėjos modelyje paslauga pati suranda žmogų. Nuo 2027 m. šiuos agentus planuojama toliau tobulinti, siekiant, kad kiekvienas gyventojas turėtų savo asmeninį DI agentą.
Nacionalinis DI – už tris eurus gyventojui per metus
Yra viena sąlyga, dėl kurios visas projektas tampa kur kas daugiau nei socialine programa. Ne mažiau kaip pusė kiekvienos sistemos turi veikti naudojant vietinius Korėjos modelius, atitinkančius ministerijos standartus. Tai atsispindi ir operatorių pasirinkimuose: „Kakao“ naudoja savo „Kanana“ ir LG tyrimų instituto „K-EXAONE“, „SK Telecom“ remiasi „A.X K2“ ir „Solar“, o KT pasitelkia „Mi“ bei „Motif“ modelius.
Skaičiai rodo, kad tai apgalvota investicija. Šiemet valstybė operatoriams skiria 512 „Nvidia B200“ procesorių, o 2027 m. biudžete programai numatyta 250 mlrd. Korėjos vonų (apie 155 mln. eurų). Ministerijos vertinimu, šios sumos, apimančios ir procesorių nuomą, pakanka aptarnauti maždaug 10 mln. naudotojų per dieną. Parama numatyta iki 2030 m. pabaigos.
Skaičiuojant vienam gyventojui, valstybės išlaidos siekia maždaug tris eurus per metus. Šis skaičius apytikslis, nes operatoriai prisideda ir savo skaičiavimo pajėgumais, tačiau mastas aiškus: nacionalinė prieiga prie DI kainuoja mažiau, nei daugelis galėtų įsivaizduoti.
Svarbiausia – kur nukeliauja šie pinigai. Nemokama paslauga užtikrina tokį naudojimo mastą, kokio reikia Korėjos modeliams tobulinti. Valstybė moka ne už užsienio paslaugų prenumeratas, o investuoja į savo šalies DI pramonės augimą. Vis dėlto tokiu modeliu patikėjo ne visi: didžiausia šalies interneto bendrovė „Naver“, turinti nuosavą „HyperCLOVA X“ modelį, projekte dalyvauti atsisakė, nes reikalavimas naudoti ir konkurentų modelius bei įtemptas įgyvendinimo grafikas jai pasirodė nepatrauklūs.
Kai DI suklysta, klaida tampa valstybės sprendimu
Entuziazmui yra pagrindo, tačiau kyla ir rimtų klausimų. Pirmasis susijęs su mastu. Kai vienas asistentas aptarnauja visą šalį, jo klaidos taip pat įgauna nacionalinį mastą. Jei viešųjų paslaugų agentas klaidingai nuspręs, kad žmogui išmoka nepriklauso, gyventojui tai gali atrodyti kaip valstybės sprendimas. Techninis netikslumas tuomet virsta administracine klaida. Tokios sistemos reikalauja nuolatinio ir nepriklausomo vertinimo, o būtent vertinimo metodikos šiandien yra viena silpniausių DI grandžių.
Antrasis klausimas susijęs su kokybe. Reikalavimas naudoti vietinius modelius stiprina technologinį suverenumą, tačiau kartu reiškia, kad gyventojai nemokamai gaus nebūtinai pačius pažangiausius pasaulyje modelius. Korėja renkasi prieinamumą visiems, net jei dėl to tenka šiek tiek nusileisti modelių pajėgumu. Ar toks pasirinkimas pasiteisins, paaiškės ne per vienus metus.
Trečiasis klausimas – tvarumas. Finansavimas numatytas iki 2030 m. Kas bus vėliau, kai gyventojai jau bus įpratę prie šios paslaugos, o skaičiavimo išlaidos niekur nedings, kol kas neaišku.
Kiek „DI visiems“ kainuotų Lietuvai?
Lietuvai kopijuoti Korėjos modelio nei įmanoma, nei reikia. Neturime nei nuosavų pamatinių modelių, nei šimtų procesorių, kuriuos būtų galima perduoti operatoriams. Tačiau pačią šio modelio logiką pritaikyti galima, o kaina, priešingai, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nėra astronominė.
Apytiksliai perskaičiavus Korėjos išlaidas vienam gyventojui, Lietuvai tokia programa kainuotų apie 9 mln. eurų per metus.Palyginimui, balandį patvirtintose 2026–2035 m. nacionalinėse DI strateginėse gairėse prognozuojama, kad DI Lietuvos ekonomikai galėtų sukurti 10,1 mlrd. eurų naudą.
Kaimynai jau išbandė siauresnį tokio modelio variantą. Estijos programa „AI Leap“ (est. „TI-hüpe“) nuo 2025 m. suteikia vyresniųjų klasių mokiniams ir mokytojams prieigą prie DI įrankių bei estų kalba veikiančios mokymosi programėlės, o šiais mokslo metais plečiama ir į profesines mokyklas. Estija prieigą įsigijo iš „OpenAI“ ir „Google“, o Korėja kuria savo infrastruktūrą. Tai du skirtingi atsakymai į tą patį klausimą – ir abu geresni už neveikimą.
Lietuvos kontekstas tokiai diskusijai palankus. DI naudojančių įmonių dalis per metus išaugo nuo 21,3 iki 34,7 proc., o valstybė turi vieną stipriausių e.valdžios infrastruktūrų regione. Realistiškiausios būtų trys kryptys: užtikrinti, kad pasaulinio lygio modeliai kokybiškai veiktų lietuvių kalba, kurti viešųjų paslaugų agentą pasitelkiant jau esamus valstybės registrus ir užtikrinti prieigą toms visuomenės grupėms, kurios mokamos prenumeratos greičiausiai neįsigytų.
Nacionalinėse gairėse įtvirtinta ambicija, kad DI taptų efektyvesnio viešojo valdymo ir technologinio suverenumo pagrindu. Korėja parodė, kaip tokia ambicija gali atrodyti praktikoje.
Korėja pasirinko. O Europa?
Dar prieš porą metų pagrindinis klausimas buvo, ar pažangus DI apskritai bus pasiekiamas. Šiandien jis jau pasiekiamas, o Korėjos sprendimas rodo, kad valstybė gali padaryti jį prieinamą kiekvienam vos už kelis eurus vienam gyventojui per metus.
Todėl keičiasi ir pagrindinis klausimas. Šalis vis labiau skirs ne pati prieiga prie technologijos, o gebėjimas ja naudotis ir atsakingai ją valdyti. Korėja nusprendė, kad DI raštingumo negalima palikti vien rinkai, ir už visuotinę prieigą sumokėjo iš valstybės biudžeto. Europai vertėtų bent jau atvirai apsispręsti, ar ji mano kitaip.
