Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., 18 val. atidaroma paroda „Feliksas Jakubauskas (1949–2025). Audimo laimė“. Ekspozicija, apimanti daugiau nei keturis menininko kūrybos dešimtmečius, daugiausia pristatys pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus gobelenus, atskleidžiančius jo individualumą ir virtuozišką techniką. Parodoje taip pat bus eksponuojami dirbtuvių fragmentai, liudijantys kūrybos procesą.
„Žvelgdami į Felikso Jakubausko gobelenus galime juos ne tik matyti. Galime juos išgirsti ir perskaityti. Iš siūlų, spalvų ir formų autorius kuria erdvę jausmui ir minčiai. F. Jakubauskas paliko mums ne tik išskirtinių kūrinių. Jis paliko supratimą, kad audimo tradicija gali būti gyva, šiuolaikiška, kupina muzikos ir poezijos. Tegul jo darbai ir toliau kalba apie grožį, kantrybę ir kūrybos laimę“, – į parodą kviečia LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė.
Sėkmę ir pripažinimą atradęs audime
Parodos rengėjams svarbu buvo atskleisti ne tik F. Jakubausko kūrybinį palikimą, bet ir jo ypatingą santykį su tekstile. Viena iš parodos kuratorių dr. Jurgita Ludavičienė pabrėžia, kad F. Jakubauskas yra vienas ryškiausių Lietuvos tekstilės menininkų, padaręs didelę įtaką kelioms šiuolaikinių tekstilininkų kartoms. „Tačiau parodoje, atskleidžiant jo kūrybinį kelią, norėjosi emocinio atspalvio – parodyti Feliksą kaip kūrėją, atradusį prasmę savo profesijoje ir laimingą joje. Jo meilę audimui, jo neįtikėtiną darbštumą, spalvos pojūtį ir daugelį kitų aspektų, sudariusių tą laimingo buvimo tekstilėje įspūdį“, – sakė kuratorė.
Kita parodos kuratorė dr. Lijana Natalevičienė siūlo iš arčiau pažinti F. Jakubausko kūrybinį pasaulį: „Pasidairyti po jo studiją, išvysti stakles, kuriose kartonas virsdavo audiniu, pamatyti ryškiausius pastarųjų keturių dešimtmečių gobelenus. F. Jakubauskas – ypatingas tekstilės reiškinys, galėjęs išaugti tik tokioje dirvoje kaip Lietuva. Jo stiprybė – pozityvumas ir gebėjimas sužadinti giliausius žmogaus jausmus. Menininkas kūrė pasaulį be vidinės sumaišties ir destrukcijos, prisiliedamas prie to, kas svarbu ir artima kiekvienam, gobelene įkurdindamas ištisą pasaulį. Ir tai darė paprastai, elementariomis meninėmis priemonėmis. Jo kūryboje labai svarbus ir techninis meistriškumas – tobulas audimo įvaldymas, paverčiantis amatą menu.“
Feliksas Jakubauskas (lot. felix – laimingas, nešantis sėkmę) tekstilei paskyrė didesnę dalį savo gyvenimo. Galimybė įgyti gerą išsilavinimą ir gyvai pažinti naujausias tekstilės tendencijas padėjo jam suformuoti savitą kūrybos kalbą. Menininko kelias prasidėjo Stepo Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, kur jį kompozicijos mokė vitražininkė Filomena Ušinskaitė. Vėliau Lietuvos valstybiniame dailės institute jis mokėsi pas tekstilės autoritetus Juozą Balčikonį ir Vladą Daujotą, o studijas tęsė Budapešto taikomosios dailės akademijoje. 1980 m. ją baigė ir įgijo tekstilės menininko, tapiserijos specialisto, išsilavinimą.
Talentu, darbštumu ir ištikimybe audimui F. Jakubauskas pelnė pripažinimą tekstilininkų bendruomenėje, surengė beveik trisdešimt asmeninių parodų, dalyvavo daugiau nei dviejuose šimtuose grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūryba buvo įvertinta reikšmingais tarptautiniais apdovanojimais Lodzės, Pitsbergo, Čchongdžu, Pekino, Budapešto ir kituose konkursuose. Menininkas taip pat buvo kviečiamas dirbti tarptautinių parodų atrankos komisijose ir ekspertų grupėse. Gerai pažinęs šiuolaikinio tekstilės meno eksperimentus, F. Jakubauskas liko ištikimas klasikiniam gobeleno audimui, nuolat plėsdamas jo galimybes. Tradicinę techniką jis konceptualiai transformavo, suteikė jai šiuolaikiškumo, papildė poetiškumu ir gyvybinga lietuviškų kaimo audinių tradicija. Taip jo kūryboje susiformavo darni tradicijos ir modernybės pusiausvyra.
Gobelenuose skambanti muzika ir poezija
F. Jakubausko kūrybai būdingas asociatyvus, poetiškais įvaizdžiais ir metaforomis grįstas turinys. Įkvėpimo jis sėmėsi iš literatūros, klasikinės kultūros, biblinių pasakojimų ir gamtos, tačiau vengė tiesioginio jų vaizdavimo. Debesys, dangus, žydintys linų laukai ar vakaro vėsa jo gobelenuose virsdavo abstrakčiais šviesos ir tamsos, žemiškumo ir dvasingumo apmąstymais.
Menininkas meistriškai improvizavo geometrinėmis formomis – kvadratais, trikampiais, apskritimais, vertikaliomis ir banguojančiomis linijomis. Kaskart kitaip komponuojamos, jos perteikė liūdesį, džiaugsmą, ilgesį ar ramybę, o audinio paviršiui suteikė ritmo ir virpėjimo. Neatsitiktinai F. Jakubauskas buvo vadinamas „džiazuojančiu menininku“: jo gobelenų pavadinimuose ir kompozicijose nuolat suskamba preliudų, noktiurnų, fugų ir sonatų atgarsiai.
Savita F. Jakubausko kūrybos kalba išaugo ir iš lietuviškų kaimo audinių tradicijos. Klasikinę gobeleno techniką jis derino su išdidintais tradicinio ruoželinio pynimo fragmentais, subtiliais spalvų perėjimais ir žvilgiomis viskozės gijomis. Taip šiurkštoka, medžiagiška audinio faktūra jo kūriniuose susiliejo su elegantiškomis formomis, optine gelme ir šiuolaikiška menine raiška. Parodoje F. Jakubauskui būdingą jautrumą bus galima pajusti metaforiškame siūlų skambesyje – spalvų, formų ir audimo ritmų kuriamoje muzikoje.
Paroda „Feliksas Jakubauskas (1949–2025). Audimo laimė“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki gruodžio 31 d. Menininko gyvenimo istoriją ir kūrybą išsamiau pažinti padės ją lydinčios edukacijos ir ekskursijos. Informacija apie renginius skelbiama LNDM svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Parodos organizatorius LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Projekto vadovė Džiuljeta Žiugždienė
Kuratorės: dr. Lijana Natalevičienė, dr. Jurgita Ludavičienė
Koordinatorė Lina Bilinskienė
Architektas Saulius Valius
Architektė Rasa Butiškytė
Architektė koordinatorė Eglė Jagminė
Dizaineris Marius Žalneravičius
Redaktorės: dr. Ilona Čiužauskaitė, Ieva Puluikienė
Vertėja dr. Raminta Bumbulytė
