Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 10 dieną pripažino, kad dalis Lietuvos nacionalinei divizijai reikalingos infrastruktūros ir įrangos gali vėluoti, tačiau teigė nematantis ypatingos grėsmės iki 2030 metų nepasiekti viso operacinio pajėgumo.
Kasčiūnas perspėja, kad dabartinis planas gali nepavykti
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas suabejojo, ar diviziją pavyks visiškai išvystyti numatytu laiku. Pasak jo, riziką kelia dabartinis karinių įsigijimų tempas ir ginkluotės pristatymo grafikai.
L. Kasčiūnas teigė, kad jau 2026 metų pabaigoje gali tekti pripažinti, jog dabartinis divizijos vystymo planas nepavyks. Jis taip pat priminė, kad 2028 metais baigiasi Europos Sąjungos išlyga, leidžianti lengvatinėmis sąlygomis skolintis gynybai, ir klausė, ar Vyriausybė sieks ją pratęsti.
R. Kaunas atsakė, kad rugsėjo 10 dieną visi divizijos projektai buvo vykdomi, o reikšmingų vėlavimų ar ypatingų grėsmių nenustatyta. Opozicijos perspėjimą ministras pavadino galimu politikavimu.
Pasak jo, divizijos vystymas neapsiriboja statybomis ir technikos pirkimu – kartu turi būti rengiamas personalas. Ministras projektą palygino su Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje: dalis brigadai skirtos, tačiau jos veiklai nereikšmingos infrastruktūros, anot jo, atsiras tik po 2027 metų.
Dalį trūkstamos infrastruktūros siūlytų pakeisti laikinais sprendimais
R. Kaunas neatmetė, kad kai kurie nacionalinei divizijai skirti infrastruktūros objektai gali būti baigti jau po 2030 metų. Vis dėlto, ministro vertinimu, tai nebūtinai sutrukdytų pasiekti reikiamą operacinį pajėgumą.
Trūkstamus pajėgumus esą būtų galima laikinai užtikrinti kitomis priemonėmis. Kaip vieną pavyzdžių ministras nurodė gyvenamųjų konteinerių nuomą.
R. Kaunas taip pat pareiškė, kad fiskaliniai susitarimai neturėtų riboti gynybos įsigijimų. Kraštutiniu atveju jis ragintų tokių ribojimų nesilaikyti. Ministras sakė neabejojantis, kad ES skolinimosi gynybai sąlygų klausimą svarsto Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos.
2025 metais įkurtą Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją planuojama visiškai išvystyti iki 2030 metų. Joje numatyta apie 20 tūkst. karių. Diviziją sudarys brigados „Geležinis Vilkas“, „Žemaitija“ ir „Aukštaitija“, taip pat artilerijos ir inžinerijos pulkai bei žvalgybos batalionas.
Dėl CV90 pristatymo Lietuva derasi su gamintoju
Viena iš svarbiausių rizikų susijusi su švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90 pristatymu. 2026 metų birželio 17 dieną Lietuva ir kitos CV90 MkIV „Nordic“ programoje dalyvaujančios valstybės pasirašė jos įgyvendinimo susitarimą. Lietuva planuoja įsigyti 100 šių kovos mašinų.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva derasi dėl CV90 pristatymo iki 2030 metų, tačiau negalėjo garantuoti, jog visa technika diviziją pasieks laiku. Pasak ministro, gamintojas nepajėgtų iki šio termino pristatyti visų užsakytų mašinų visoms bendrame pirkime dalyvaujančioms šalims.
Ministras teigė, kad Lietuva savo pristatymo klausimą išsprendė derybomis, nors kitoms valstybėms tektų laukti. Jo vertinimu, dalies transporto priemonių pristatymas po 2030 metų nebūtų reikšmingas ir netrukdytų vykdyti Lietuvos operacinių įsipareigojimų.
Karinių užsakymų vėlavimą R. Kaunas pavadino visos Europos problema. Pasak jo, gynybos pramonės gamybos pajėgumų klausimas keliamas NATO gynybos ministrų lygiu ir įtrauktas į Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkę.
Vėliau rugsėjo 10 dieną Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pareiškė, kad divizijos vystymo rizikos kol kas kontroliuojamos. Tačiau jis pripažino, jog niekas negali garantuoti, kad iki 2030 metų visi pajėgumai bus sukurti šimtu procentų.
R. Vaikšnoras taip pat patvirtino, kad Jungtinės Valstijos vėluoja pristatyti HIMARS raketų artilerijos sistemas, kurių Lietuva laukė 2026 metų pabaigoje. Lietuvos įgulos jau baigė rengimą ir kovinius šaudymus, o susidariusiai spragai laikinai užpildyti sutarta dėl tokių sistemų atvykimo iš JAV Mičigano valstijos nacionalinės gvardijos.
