Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Petteriu Orpo

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Helsinkyje susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Premjeru Petteriu Orpo. Prezidentas su Premjeru aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą gynybos pramonės ir kitose srityse, Europos saugumą bei gynybą, tolesnę paramą Ukrainai ir sankcijas agresorei Rusijai. Lietuvos vadovas priminė, jog Lietuva yra priėmusi sprendimą įsigyti „Patria“ šarvuotuosius transporterius. „Tai bus precedento neturintis pamyzdinis Lietuvos ir Suomijos karinės pramonės projektas, galintis paskatinti Suomijos investicijas ir į kitus mūsų ekonomikos sektorius. Turime išnaudoti šią galimybę abiejų šalių dvišalio bendradarbiavimo naudai“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovo žodžiais, mūsų šalies prioritetas – „Patria“ transporterių gamybos, techninės priežiūros ir kapitalinio remonto veiklų lokalizavimas Lietuvoje. Prezidentas taip pat pristatė artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslus ir prioritetus. Šalies vadovas užtikrino, jog Lietuva veiks kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, siekdama įgyvendinti 2024–2029 m. ES strateginę darbotvarkę, kartu stiprindama Sąjungos vienybę, jos vaidmenį pasaulyje ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Lietuvos vadovas akcentavo, jog pirmininkavimo prioritetus lemia šiandieninė Europos geopolitinė realybė: Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės, regioninis nestabilumas ir didėjantys konkurencingumo iššūkiai. „Sveikiname ES pastangas stiprinti Europos gynybinį pasirengimą, tačiau įgyvendinimo tempas išlieka pernelyg lėtas, ypač gynybos pramonės srityje. ES šalys, kurios yra ir NATO narės, turi kuo skubiau pasiekti 5 proc. BVP gynybos finansavimo tikslą, pašalinti kritinius gynybos pajėgumų trūkumus ir, svarbiausia, sparčiai didinti Europos gynybos pramonės gamybos apimtį“, – teigė Prezidentas. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, jog ES turi išlaikyti stiprią transatlantinę partnerystę ir NATO kaip mūsų kolektyvinio saugumo pagrindą, be to, ieškoti pozityvios ir konstruktyvios darbotvarkės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Parama Ukrainai, pasak Prezidento, yra investicija į Europos saugumą. Be karinės paramos, Prezidento teigimu, artėjant žiemai būtina pasirūpinti ir Ukrainos energetikos sektoriumi: padėti atkurti ir apsaugoti sugadintą infrastruktūrą, tiekti generatorius, transformatorius ir kitą būtiną įrangą. Lietuvos vadovas pasveikino Suomijos vaidmenį Ukrainos slėptuvių koalicijoje ir pakvietė finansiškai prisidėti prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos.