Lietuvos karinė žvalgyba patvirtino, kad rugsėjo 15-osios naktį Kaišiadorių rajone numuštas dronas buvo rusiškas, rugsėjo 17 dieną paskelbė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, bepilotis orlaivis buvo paleistas iš Rusijos, tačiau jo taikinys buvo Ukrainoje, o ne Lietuvoje.
Tikslaus taikinio Ukrainoje ministras neatskleidė
R. Kaunas neįvardijo nei konkretaus objekto Ukrainoje, į kurį galėjo būti nukreiptas dronas, nei tikslios jo paleidimo vietos Rusijoje.
Bepilotis orlaivis Lietuvos oro erdvę pažeidė naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją. Pirminiais duomenimis, jis įskrido iš Baltarusijos ir šalies oro erdvėje išbuvo apie 30 minučių.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad dronas skrido palei gyvenamųjų vietovių pakraščius. Netrukus po vidurnakčio jį ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno marių, neutralizavo NATO oro gynybos misiją iš Zoknių vykdantys Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai.
Tai buvo pirmasis atvejis, kai dronas numuštas Lietuvos oro erdvėje. Jo liekanose aptiktą sprogstamąjį užtaisą neutralizavo išminuotojai.
Droną nuo kurso galėjo nukreipti elektroninės kovos priemonės
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 16 dieną paskelbė, kad, turimais duomenimis, numuštas bepilotis buvo Rusijos naudojamas „Gerbera“ tipo dronas. Tai nebrangus, iš faneros gaminamas ilgojo nuotolio aparatas, dažnai naudojamas kaip klaidinantis taikinys, tačiau galintis gabenti ir sprogmenis.
Prezidento vertinimu, incidentas veikiausiai nebuvo sąmoningas veiksmas prieš Lietuvą. Ukrainai skirtą droną galėjo paveikti Ukrainos elektroninės kovos priemonės ir nukreipti jį nuo kurso.
G. Nausėda taip pat nurodė, kad Lietuvos kariuomenė analizuoja drono elektroniką, siekdama tiksliau nustatyti jo taikinį. Iki rugsėjo 16 dienos Rusija incidento nebuvo pakomentavusi.
Lietuva pareikalavo Baltarusijos paaiškinimo
Lietuvos užsienio reikalų ministerija rugsėjo 16 dieną iškvietė Baltarusijos ambasados atstovą ir įteikė jam griežto protesto notą dėl valstybės sienos bei oro erdvės pažeidimo.
Lietuva pareikalavo, kad Baltarusija išsamiai paaiškintų incidentą, veiksmingai kontroliuotų savo teritoriją ir oro erdvę bei užkirstų kelią panašiems atvejams.
Nepaisant ministro ir prezidento pateiktų vertinimų, rugsėjo 17 dieną paskelbtame oficialiame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėžta, kad visas incidento aplinkybes, drono kilmę, priklausomybę ir galimus oro erdvės pažeidimo tikslus dar turi nustatyti ikiteisminis tyrimas.
