Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rugsėjo 18 dieną sukritikavo baikerių veiksmus prie Kauno mečetės ir pavadino juos aiškiu mėginimu eskaluoti situaciją. Incidentą ji aptarė specialioje „15min“ laidoje su Seimo nariu Vytautu Sinica ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku Laurynu Šedvydžiu.
Per pamaldas baikeriai demonstravo kiaulės galvą
Incidentas įvyko rugsėjo 11 dieną per penktadienio musulmonų pamaldas Kauno Ramybės parke, prie mečetės. Skirtingais duomenimis, ten susirinko nuo kelių dešimčių iki maždaug 100 motociklininkų, tarp kurių buvo klubų „Vorai“, „Vilkai“, „Roadhogs“ ir „Road Warriors“ narių.
Akcijos dalyviai garsiai leido roko muziką, gazavo motociklus, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo atsivežtą kiaulės galvą. Baikeriams skanduojant „Lietuva, Lietuva“, dalis besimeldžiančiųjų atsakė šūksniais „Allahu Akbar“ – „Dievas yra didis“.
Policijos pareigūnai stebėjo susidūrimą, tačiau aktyviai nesikišo. Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė aiškino, kad tokia taktika pasirinkta siekiant nesukelti dar didesnių aistrų.
Policija tiria kurstymą ir trukdymą apeigoms
Baikeriai neturėjo Kauno miesto savivaldybės leidimo rengti susirinkimą prie mečetės. Dėl galimo susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo policija pradėjo administracinę teiseną.
Rugsėjo 14 dieną Kauno apskrities policija taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Tuo metu įtarimai dar nebuvo pareikšti, tačiau pareigūnai jau buvo nustatę kiaulės galvą laikiusio žmogaus ir kai kurių kitų akcijos dalyvių tapatybes.
Vieno baikerių klubo atstovas tvirtino, kad akciją paskatino tariama netvarka prie mečetės: gatves užstatantys automobiliai ir lauke vykstančios maldos. Policijos anksčiau pateikti duomenys rodo, kad iki liepos 22 dienos aplinkinėse gatvėse buvo užfiksuoti 43 automobilių statymo pažeidimai, tačiau ši teritorija neišsiskyrė didesniu skundų ar eismo įvykių skaičiumi.
Musulmonų atstovas atmeta baikerių paaiškinimą
Lietuvos musulmonų religinis vadovas muftijus Aleksandras Beganskas atmetė baikerių aiškinimą. Pasak jo, pasirinkta vieta ir pamaldų laikas rodo, kad akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus. Jis paprašė valdžios užtikrinti bendruomenės saugumą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino visas puses neeskaluoti konflikto, gerbti musulmonų teisę netrukdomai atlikti religines apeigas ir kartu atsižvelgti į vietos gyventojų interesus. Jo teigimu, ar prie mečetės reikia papildomų saugumo priemonių, turėtų nustatyti policija ir Kauno miesto savivaldybė.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis įvykį pavadino absoliučiai nepriimtina ir Lietuvos priešininkams, ypač Rusijai, naudinga provokacija. Jis paragino teisėsaugą įvertinti akcijos dalyvių veiksmus.
Lietuvos žvalgybos institucija Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad tarp į mečetę besirenkančių žmonių yra radikalių pažiūrų ar su terorizmu susijusių asmenų, tačiau sistemingo radikalizmo plitimo šalies musulmonų bendruomenėse nefiksuojama. Departamento duomenimis, incidento interpretacijas jau platina Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida.
Rugsėjo 16 dieną 60 visuomenės, kultūros, mokslo, žurnalistikos ir politikos atstovų atviru laišku pareikalavo principingai ištirti incidentą, nustatyti jo organizatorius bei vykdytojus ir teisiškai įvertinti jų veiksmus.
