Kauno apygardos teismas rugsėjo 17 dieną Klaidą Kanarską pripažino kaltu dėl 2002 metais įvykdyto itin žiauraus 18-metės kaunietės Vilmos D. nužudymo ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Aukos motina apkaltinamojo nuosprendžio laukė daugiau nei du dešimtmečius.
Merginai buvo smogta mažiausiai 31 kartą
Sunkiai sumušta Vilma D. buvo rasta 2002 metų vasario 12-osios naktį prie V. Krėvės prospekto 26-ojo namo Kaune. Jai į galvą ir kitas kūno vietas buvo smogta mažiausiai 31 kartą.
Sąmonės neatgavusi mergina po trijų dienų mirė Kauno klinikų reanimacijoje. Teismas konstatavo, kad K. Kanarskas ją nužudė kankindamas arba kitaip itin žiauriai, o nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.
Prokuroras Vytautas Gataveckas prašė kaltinamajam skirti 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas skyrė tokio pat dydžio galutinę subendrintą bausmę.
Prokuratūra per procesą atsisakė kaltinimo dėl Vilmos D. išžaginimo, nes šiam kaltinimui pagrįsti nepakako įrodymų. Tačiau K. Kanarskas buvo pripažintas kaltu dėl merginos nužudymo.
Nauji duomenys leido panaikinti ankstesnį išteisinimą
Su Kauno „Kamuolinių“ nusikalstamu susivienijimu siejamas K. Kanarskas dėl šio nužudymo 2004 metais jau buvo išteisintas. Reikšmingų naujų bylos duomenų pareigūnai aptiko 2019 metais, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams bei Lietuvos kriminalinės policijos biurui tiriant „Kamuolinių“ galimai padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Surinkta informacija paskatino pareigūnus dar kartą peržiūrėti neatskleistų nusikaltimų medžiagą, sustabdytus ikiteisminius tyrimus ir bylas, kuriose galimai kalti asmenys buvo išteisinti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad pirminis Vilmos D. nužudymo tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir tinkamai. Taip pat kilo įtarimų, kad pareigūnai galėjo piktnaudžiauti ir aplaidžiai vykdyti kito įtariamojo Jono Snieškos paiešką. Vis dėlto dėl galimų pareigūnų veikų jau buvo suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis.
J. Snieška po nusikaltimo slapstėsi užsienyje. 2021 metais tyrėjai nustatė, kad jis yra Jungtinėje Karalystėje, o per slaptą tarptautinę operaciją įtariamasis buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai.
Teismo duomenimis, J. Snieška patvirtino K. Kanarsko dalyvavimą nusikaltime ir atskleidė aplinkybes, kurios anksčiau bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomos. Jo parodymai papildė kitų įrodymų grandinę.
2023 metų balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą, panaikino 2004 metų išteisinamąjį nuosprendį K. Kanarskui ir perdavė bylą tirti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad naujos aplinkybės negalėjo būti žinomos ankstesnį nuosprendį priėmusiam teismui, o senatis netrukdo tęsti proceso dėl tyčinio gyvybės atėmimo.
Kaltinamasis neigė buvęs nusikaltimo vietoje
Atnaujinta baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui buvo perduota 2024 metų spalio 21 dieną. Per naująjį procesą apklausta apie 40 liudytojų, taip pat K. Kanarskas ir medicinos specialistai.
K. Kanarskas kaltės nepripažino. Jis tvirtino nusikaltimo vietoje nebuvęs ir teigė esąs šmeižiamas. Kaltinamasis ir jo advokatas teismo prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Pirmosios instancijos nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Kol nuosprendis neįsiteisėjo, K. Kanarskas laikomas nekaltu.
