Prie Kauno mečetės įrengus papildomas vaizdo stebėjimo kameras kilo nesutarimas tarp miesto savivaldybės ir musulmonų bendruomenės. Bendruomenė kreipėsi į savivaldybę, nes baiminasi, kad stebint mečetės prieigas gali būti pažeistas lankytojų privatumas ir teisė neatskleisti religinių įsitikinimų.
Bendruomenė nerimauja, kas gaus įrašus
Lietuvos musulmonų muftijus Aleksandras Beganskas sakė, kad kameros nėra tai, ko bendruomenė tikėjosi prašydama valdžios institucijų užtikrinti maldininkų saugumą. Vis dėlto reikalauti jas pašalinti bendruomenė neketina.
Pasak muftijaus, svarbiausi klausimai yra tai, kas galės naudotis įrašais ir kaip bus apsaugoti duomenys apie į mečetę ateinančius žmones. Bendruomenei neramu, kad kameros leis nustatyti, kas ir kada lankėsi maldos namuose.
A. Beganskas pabrėžė, kad Kauno mečetėje lankosi ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir žmonės, kuriems Lietuva suteikė prieglobstį. Todėl, anot jo, būtina užtikrinti, kad informacija nepatektų netinkamiems asmenims ir nebūtų panaudota prieš mečetėje besilankančius užsieniečius.
Muftijaus skaičiavimu, į penktadienio pamaldas Kauno mečetėje vidutiniškai susirenka apie 500–700 tikinčiųjų.
Savivaldybė kameromis aprėps visą parką
Kauno miesto savivaldybė teigia, kad papildomos kameros padės policijai veiksmingiau užtikrinti viešąją tvarką ir fiksuoti pažeidimus.
Iki plėtros Ramybės parke, kuriame stovi Kauno mečetė, ir jo prieigose iš Vytauto prospekto bei Totorių gatvės pusių jau veikė 20 miesto vaizdo stebėjimo kamerų. Dar 12 kamerų užsakyta įrengti pačiame parke ir jo prieigose iš Totorių, Trakų bei Bažnyčios gatvių pusių.
Užsakymas pateiktas rugpjūčio 6 dieną – daugiau kaip mėnesiu anksčiau už rugsėjo 11-osios incidentą prie mečetės. Rugsėjo 15 dieną savivaldybė skelbė, kad dalį darbų rangovai atliks tą pačią savaitę, o rugsėjo 18-ąją kameros prie mečetės jau buvo sumontuotos.
Kauno vicemeras Andrius Palionis sakė, kad vaizdo stebėjimo sistema aprėps visą parką ir aplinkines teritorijas. Kamerų vaizdu naudosis policija, siekdama užkirsti kelią provokacijoms iš bet kurios pusės.
Policija tiria baikerių akciją per pamaldas
Ginčas dėl saugumo kilo po rugsėjo 11 dienos įvykių. Tądien per musulmonų pamaldas prie Kauno mečetės susirinkę baikeriai garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo kiaulės galvą.
Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Policija taip pat nurodė, kad baikerių susibūrimui prie mečetės savivaldybės leidimas nebuvo išduotas.
A. Beganskas šią akciją įvardijo kaip tiesiogiai nukreiptą prieš musulmonus ir paprašė valdžios institucijų užtikrinti bendruomenės saugumą. Po konflikto muftijus teigė gavęs asmeninį grasinimą sudeginti mečetę ir susidoroti su juo bei jo šeima. Nepaisydamas to, jis ragino musulmonų bendruomenę nepasiduoti provokacijoms ir problemas spręsti dialogu.
