Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, bendradarbiaudami su Masačusetso technologijos instituto (MIT) specialistais, siūlo miestus vertinti kaip gyvus organizmus, analizuojant jų energijos ir žaliavų sąnaudas bei taršos išskyrimą. Šis kompleksinis požiūris, vadinamas miestų metabolizmu, padėtų suprasti, kurie pokyčiai efektyviausiai mažintų klimato poveikį.
Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorės prof. dr. Žanetos Stasiškienės, šiuolaikiniai miestai yra per sudėtingos sistemos, kad juos būtų galima efektyviai valdyti vien tik atskirų sektorių planais. „Transportas veikia energijos poreikį, energetikos sistema – emisijas, pastatų renovacija – energijos ir medžiagų vartojimą, o atliekos gali tapti žaliavomis kitoms miesto ar regiono veikloms“, – aiškina profesorė.
Dažnai savivaldybės turi daug duomenų, tačiau jie yra fragmentuoti tarp skirtingų institucijų ir sektorių. Būtent todėl KTU ir MIT mokslininkai sieks harmonizuoti duomenis apie miestų energijos vartojimą, kuro naudojimą, statybinių medžiagų srautus, atliekas, pastatų fondą ir mobilumo modelius, bei susieti juos su socialiniais ir ekonominiais rodikliais.
Vertins skirtingus scenarijus
Duomenimis grįstas planavimas, pasak prof. Ž. Stasiškienės, leidžia pereiti nuo klausimo „ką mes norėtume padaryti?“ prie klausimo „kuris sprendimas, remiantis duomenimis, duotų didžiausią aplinkosauginę ir ekonominę naudą?“. Šis pokytis bus labai svarbus naujos kartos miestų valdymui.
Miestą profesorė lygina su gyvu organizmu: į jį patenka energija, kuras, vanduo, maistas, statybinės medžiagos ir produktai, o išeina atliekos, nuotekos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kiti teršalai. Mieste taip pat kaupiasi materialiniai ištekliai – pastatuose, infrastruktūroje, transporto sistemoje.
„Miestų metabolizmo analizė leidžia šiuos srautus suskaičiuoti, susieti tarpusavyje ir pamatyti miestą kaip vieną sistemą“, – pasakoja Ž. Stasiškienė. KTU ir MIT projekte bus analizuojami energijos, medžiagų ir atliekų srautai pastatų, pramonės, transporto ir namų ūkių sektoriuose pasirinkto Lietuvos miesto mastu.
Tačiau mokslininkai nesustos ties dabartinės situacijos analize. Projekto metu bus siekiama miestų metabolizmo analizę susieti su scenarijais – kas atsitiktų, jeigu miestas pasirinktų kitokius sprendimus, pavyzdžiui, didintų antrinių statybinių medžiagų naudojimą, elektrifikuotų transportą, gerintų pastatų energinį efektyvumą ar kurtų pramoninės simbiozės sistemas.
„Galutinis tikslas – padėti miestui suprasti, kurie pokyčiai duotų didžiausią poveikį siekiant klimato neutralumo“, – tikina KTU profesorė.
Viena Lietuvos savivaldybė taps pilotine aplinka
Nors Lietuvos miestai renka duomenis apie įvairius sektorius, vis dar trūksta lengvai pritaikomų integruotų priemonių, kurios vienoje sistemoje susietų materialinius srautus, energiją, žiedinės ekonomikos sprendimus ir klimato neutralumo scenarijus. Būtent todėl viena svarbiausių KTU ir MIT mokslininkų užduočių – sukurti metodiką, kuri būtų realistiška net toms savivaldybėms, kurių duomenų ir analitiniai pajėgumai yra riboti.
„Protingas miestas yra tas, kuris geba duomenis paversti sprendimais“, – pažymi Ž. Stasiškienė.
KTU APINI direktorė Lietuvos miestus mato kaip tinkamas gyvąsias laboratorijas klimato neutralumo sprendimams. Todėl bendro KTU ir MIT projekto metu viena Lietuvos savivaldybė bus panaudota kaip pilotinė aplinka, kurioje bus kuriamas pradinis miesto metabolizmo balansas ir testuojami intervencijų scenarijai.
„Mūsų miestai – pakankamai nedideli, todėl inovacijas galima palyginus greitai išbandyti miesto mastu. Lietuva gali būti ne tik Europos klimato politikos įgyvendintoja, bet ir vieta, kur kuriami bei testuojami sprendimai, kuriuos vėliau galima perkelti į kitus Europos miestus“, – teigia Ž. Stasiškienė.
Siekiamybė – geresnė gyvenimo kokybė mieste
Pasirinktame Lietuvos mieste mokslininkai planuoja analizuoti energijos vartojimą, kuro naudojimą, pastatų fondą, mobilumo tendencijas, statybinių medžiagų ir atliekų srautus bei su pagrindinėmis miesto sistemomis susijusias emisijas. Vėliau kartu su savivaldybe bus pasirinktos prioritetinės intervencijų sritys, pavyzdžiui, žiedinis statybinių medžiagų naudojimas, transporto elektrifikacija, didesnis atsinaujinančios energijos naudojimas ar atliekų pavertimas ištekliais.
„Esminis klausimas bus ne tik „kiek sumažinsime CO₂?“, bet ir kaip vienas sprendimas pakeis kitus miesto išteklių srautus“, – sako Ž. Stasiškienė.
Priimtų sprendimų rezultatas turėtų būti mažesnės energijos sąnaudos, patogesnis judėjimas mieste, švaresnė aplinka ir efektyvesnės viešosios paslaugos. „Galutinis rezultatas turi būti geresnė gyvenimo kokybė mieste“, – teigia KTU APINI direktorė.
Kuriamas ilgalaikis mokslinis ryšys
Tai, kad KTU vykdys bendrą projektą su MIT mokslininkais, patvirtina universiteto tarptautinį mokslinės kompetencijos pripažinimą ir atveria galimybę kurti ilgalaikę partnerystę su MIT strategiškai svarbioje srityje – klimatui neutralių ir tvarių miestų transformacijoje. Projektą kartu vykdys KTU Aplinkos inžinerijos institutas ir MIT Tvarumo mokslo ir strategijos centras. Pasak Ž. Stasiškienės, tai investicija į ilgalaikį mokslinį ryšį, jungianti KTU gebėjimą dirbti su konkrečiu miestu ir jo duomenimis su MIT sisteminio modeliavimo patirtimi.
