Priešiškumas migrantams ir musulmonams Lietuvoje gali skatinti radikalizaciją bei paleisti sunkiai valdomus smurto procesus, perspėja Vilniaus universiteto kriminologas Gintautas Sakalauskas. Diskusiją apie didėjančią įtampą paskatino du rugsėjo incidentai – musulmonų pamaldų trikdymas prie Kauno mečetės ir galimas Korano deginimas Vilniuje.
Prie Kauno mečetės skambėjo grasinimai
Rugsėjo 11 dieną prie Kauno mečetės susirinkę baikeriai garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo kiaulės galvą.
Lietuvos musulmonų religinės bendruomenės Muftiato valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas teigė per incidentą girdėjęs grasinimų sudeginti mečetę ir susidoroti su juo bei jo šeima. Pasak jo, politinę nuomonę galima reikšti laisvai, tačiau protestuotojai negali trukdyti pamaldoms, grasinti žmonėms ar žeminti tikinčiųjų.
A. Beganskas taip pat sakė negavęs patvirtinimo, kad akcijai buvo išduotas leidimas. Policijos duomenimis, baikeriai iš tiesų neturėjo Kauno miesto savivaldybės leidimo rengti susibūrimą prie mečetės.
Kauno apskrities policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Po dviejų dienų, rugsėjo 13-ąją, Vilniaus centre esančioje Etmonų gatvėje galimai viešai degintas Koranas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo.
Tautinių mažumų departamentas rugsėjo 15 dieną griežtai pasmerkė incidentą prie Kauno mečetės. Už tautinių bendruomenių politiką atsakinga valstybės įstaiga pareiškė, kad toks elgesys kenkia religinei darnai ir visuomenės sanglaudai. Departamentas pabrėžė, jog migracijos kritika negali pateisinti žmonių žeminimo, diskriminavimo ar neapykantos kurstymo.
Atstūmimas gali paskatinti radikalizaciją
G. Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad dauguma Lietuvoje gyvenančių migrantų nėra musulmonai. Tačiau nepasitenkinimas migracija, anot jo, skatina platesnį priešiškumą kitokios odos spalvos ar kultūros žmonėms.
Kriminologas kaip pavyzdį pateikė padėtį Vokietijoje po 2015 metų migracijos krizės. Jo teigimu, į šalį atvykus maždaug 2 mln. žmonių padaugėjo migrantų padarytų nusikaltimų, tačiau nusikalstamų veikų prieš migrantus skaičius išaugo tris kartus.
G. Sakalausko vertinimu, Lietuvoje trūksta migrantų socialinės integracijos priemonių. Atvykėlių atstūmimas ir pavertimas atpirkimo ožiais didina radikalizacijos bei smurto riziką. Plačiai nuskambėjęs smurto atvejis, pasak kriminologo, galėtų paleisti procesus, kuriuos vėliau būtų sunku suvaldyti.
Jis taip pat perspėjo, kad priešiškos jėgos galėtų pasinaudoti atstumtais žmonėmis ir paskatinti juos veikti prieš valstybę.
Kriminologas paragino geriau apmąstyti 1941 metų Lietuvos patirtį, kai prasidėjus karui žydų bendruomenė buvo paversta tariamu vidaus priešu. Pasak G. Sakalausko, visuomenėje tebėra smurto potencialo, todėl priešiškumo kurstymo keliamų pavojų negalima nuvertinti.
Valdžia rengs įtampos valdymo planą
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis akciją prie Kauno mečetės pavadino nederančia su Lietuvos interesais. Jis perspėjo, kad visuomenėje tvyrančia įtampa gali pasinaudoti provokatoriai, politinės jėgos arba Lietuvai priešiški veikėjai.
V. Plečkaičio nuomone, įtampą reikėtų mažinti ilgalaikiu švietimu šeimose ir mokyklose. Mokiniai turėtų būti supažindinami ne tik su pagrindinėmis, bet ir kitomis Lietuvoje išpažįstamomis religijomis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pareiškė, kad visuomenėje auga įtampa, ir paragino ją mažinti. Vyriausybės vadovas vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui pavedė parengti kompleksinį imigracijos ir galimų įtampų valdymo planą.
