Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, spalio 1-ąją, ekspertai pabrėžia, kad senjorai yra viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių. Remiantis Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, pernai 41 proc. visų žuvusių pėsčiųjų ir 63 proc. viešajame transporte sužeistų keleivių sudarė pagyvenę žmonės. Šie skaičiai atspindi kasdienes keliones – pėsčiųjų perėjų kirtimą, įlipimą į viešąjį transportą, vietos atsisėsti ieškojimą ar pasiruošimą išlipti.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pažymi, kad pagyvenusių žmonių saugumo situacija eisme blogėja, todėl šios problemos negalima palikti nuošalyje.
Pagal TKA duomenis, 2025 m. šalies gatvėse ir keliuose eismo įvykiuose žuvo 38 senjorai, o 571 buvo sužeistas. Lyginant su 2022–2024 m. laikotarpiu, anksčiau per metus eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų senjorų skaičiai vidutiniškai būdavo mažesni, siekdami atitinkamai 27 žūtis ir 519 sužalojimų.
Pėsčiųjų perėja saugumo savaime negarantuoja
TKA duomenimis, 2025 m. šalies pėsčiųjų perėjose žuvo 7 pėstieji, iš kurių 6 buvo vyresni nei 60 metų, ir nelaimės įvyko šviesiuoju paros metu.
A. Juodeikio teigimu, pažymėta pėsčiųjų perėja ir geras matomumas sumažina dalį rizikų, tačiau saugią situaciją galiausiai lemia ir kitų eismo dalyvių elgesys – ar vairuotojas pėsčiąjį pastebi pakankamai anksti, ar sumažina greitį ir ar leidžia jam ramiai užbaigti gatvės kirtimą.
„Prie perėjos pavojinga ne tik nepristabdyti. Riziką sukuria ir prielaida, kad pėsčiasis dar spės pereiti, todėl vairuotojui svarbu reaguoti anksčiau, nei žmogus jau atsiduria važiuojamojoje dalyje. Vyresnio amžiaus žmogui gali reikėti kelių papildomų sekundžių, tačiau eisme būtent jos gali padėti išvengti nelaimės“, – sako A. Juodeikis.
Pavojai viešajame transporte
Viešasis transportas senjorams dažnai yra patogi ir savarankiškumą išlaikyti padedanti kelionės priemonė, tačiau ir čia saugumą lemia ne vien tai, ar pavyksta išvengti avarijos. 2025 m. senjorai sudarė 63 proc. visų sužeistų viešojo transporto keleivių – 91 iš 144 nukentėjusiųjų.
A. Juodeikio teigimu, viešajame transporte pavojingos situacijos gali kilti akimirksniu – žmogui dar nespėjus įsikibti, pasiekti sėdynės ar saugiai pasiruošti išlipti.
„Viešojo transporto kelionėje svarbios tos kelios sekundės, kurių dažnai nepastebime: žmogus jau įlipo, bet dar neatsisėdo, transportas pajuda, o jis dar ieško, kur įsikibti, autobusas dar nesustojo, o keleiviai jau spaudžiasi prie durų. Tokiose situacijose pasiūlyti vietą, neužstoti praėjimo ar leisti ramiai įlipti nėra vien mandagumo klausimas – tai saugumo priemonė“, – teigia jis.
A. Juodeikis pabrėžia, kad neretai pakanka paprastų veiksmų: neužstoti durų, nesistumdyti, palikti priėjimą prie turėklo, pasiūlyti vietą atsisėsti ar padėti su daiktais. Tokia pagalba nevaržo žmogaus savarankiškumo, bet padeda jam saugiai tęsti kelionę.
Saugesnei kelionei – paprasti kasdieniai veiksmai
Pasak eksperto, senjorų saugumas gatvėje prasideda dar prieš išeinant iš namų. Atšvaitas turėtų būti prisegtas matomoje vietoje, o ne likti rankinėje ar kišenėje. Artimieji gali padėti suplanuoti patogesnį maršrutą, kuriame būtų saugesnės perėjos, geresnis apšvietimas ar mažiau skubėjimo, taip pat priminti pasirūpinti įkrautu telefonu.
„Prie pėsčiųjų perėjos pavojų dažnai sukuria ne pati vieta, o skubėjimas. Vairuotojui svarbu greitį mažinti dar prieš pėsčiajam žengiant į važiuojamąją dalį, o pačiam pėsčiajam – įsitikinti, kad automobilis tikrai sustojo. Kylant klausimų dėl saugumo kirsti važiuojamąją kelio dalį, visada galima kreiptis pagalbos į šalia esančius žmones“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas priduria, kad viešajame transporte aplinkiniai gali padėti neužstodami durų ir praėjimo, nesistumdydami, siūlydami vietą ar palikdami priėjimą prie turėklo. Išlipant svarbu neskubinti priešais esančio žmogaus, nespausti prie durų, o išlipus – nekirsti gatvės iškart prieš autobusą ar už jo, nes tokiu atveju kiti vairuotojai pėsčiąjį gali pastebėti per vėlai.
„Vyresnio amžiaus žmogui kelionė į parduotuvę, pas gydytoją ar susitikti su artimaisiais yra įprasta kasdienybės dalis. Todėl kalbėdami apie saugumą neturėtume galvoti, kaip tokias keliones apriboti – priešingai, turime padėti senjorams numatyti galimą riziką. Dažniausiai ji kyla dėl skubėjimo, neatidumo ar nepaliktos erdvės kitam eismo dalyviui“, – apibendrina A. Juodeikis.
