Vienintelė Kaune sentikių šventovė – Širvintų gatvėje stovinti Šv. Mikalojaus sentikių cerkvė – mini 120 metų sukaktį. 1906-aisiais pastatyti bendruomenės maldos namai iki šiol išsaugojo vertingą ikonostasą, nors jų istoriją paženklino turto nacionalizavimas ir niokojantis gaisras.
Raudonų plytų cerkvė išsaugojo 48 ikonų ikonostasą
Šventovė buvo pašventinta 1906 m. gegužės 22-ąją, per jos globėjo Šv. Mikalojaus dieną. Vieno aukšto, stačiakampio plano pastatas yra 19 metrų ilgio, 12 metrų pločio ir 5 metrų aukščio.
Paveldo dokumentuose cerkvės architektūra apibūdinama kaip istorizmo „plytų stilius“. Jos fasadams būdingas raudonų plytų mūras, reljefinis dekoras, kryžius ir įmūryta statybos data „1906“. Svarbiausia saugoma vertybė – XIX a. pabaigos–XX a. pradžios ikonostasas su 48 ikonomis.
Iki 1940 metų bendruomenei priklausė ne tik cerkvė, bet ir medinis namas, du ūkiniai pastatai bei mūrinė mokykla. Sovietų okupacijos pradžioje visas šis turtas buvo nacionalizuotas.
Istoriko Grigorijaus Potašenkos teigimu, vienintelis ilgesnis cerkvės veiklos nutrūkimas truko ketverius Pirmojo pasaulinio karo metus. Į savo maldos namus bendruomenė grįžo 1919 metų rudenį.
Kaunas tapo svarbia Lietuvos sentikių susitikimų vieta
1922 m. gegužės 6 d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos Sentikių pomorų bažnyčios suvažiavimas. Nuo 1922 iki 1938 metų surengti aštuoni Lietuvos sentikių suvažiavimai.
Cerkvės pašventinimo šimtmetis paminėtas 2006 m. gegužės 22-ąją, o po metų pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Per 110-mečio iškilmes 2016 m. gegužės 22 d. šventinės pamaldos prasidėjo 6 valandą ryto ir truko beveik penkias valandas. Apeigas užbaigė Švč. Kryžiaus procesija aplink cerkvę, o Kauno bendruomenę sveikino sentikiai iš įvairių Lietuvos miestų ir delegacija iš Latvijos sostinės Rygos.
Tuomet dvasininkas Sergejus Krasnopiorovas nurodė, kad cerkvėje išpažinties eina apie 1,5 tūkst. tikinčiųjų, o Kauno regione gyvena maždaug 6 tūkst. sentikių.
Po gaisro šventovei prireikė brangaus remonto
2013 m. gegužės 30 d. cerkvėje kilęs gaisras išdegino dalį stogo, apgadino arba sunaikino ikonų, kryžių ir senovinių knygų. Kol vyko remontas, bendruomenė meldėsi greta esančių laidojimo namų salėje.
Į bendruomenės pastatą buvo perkelta apie 50 ikonų. Jų atkūrimas tuo metu vertintas mažiausiai 50 tūkst. litų.
Po maždaug metus trukusių darbų ant cerkvės iškelti Rusijos mieste Volgodonske pagaminti nerūdijančio plieno kupolai, padengti aukso atspalvį suteikiančiu titano oksidu. Didysis kupolas svėrė 2 tonas, mažasis – 700 kilogramų. 2014 metais šventovei atkurti jau buvo išleista daugiau kaip 1 mln. litų, tačiau dar reikėjo apie 300 tūkst. litų.
Prieš 120-mečio reportažą naujausias su cerkve tiesiogiai susijęs viešas renginys vyko 2026 m. rugsėjo 8-ąją. Festivalio „Kultūrų sodas 2026“ programoje surengtas vakaras, skirtas Kauno Šv. Mikalojaus Stebukladario sentikių cerkvei.
