Reikjavikas. 2026 m. spalio 5 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Reikjavike vykstančiame Baltijos jūros parlamentinės konferencijos (BJPK) Nuolatinio komiteto posėdyje. Susirinkę į rudens posėdį BJPK Nuolatinio komiteto nariai aptaria prioritetinius klausimus, kuriuos reikės išsamiau nagrinėti Islandijos pirmininkavimo metu, tokius kaip demokratinis atsparumas, Baltijos ir Arkties sąsaja ir bendradarbiavimo politika.
„Rusijos karas prieš Ukrainą paneigė seną prielaidą, kad Baltijos jūra ir Arktis strategiškai yra atskirtos. Hibridinės grėsmės, dezinformacija ir kišimasis į rinkimus dabar yra kasdienės sąlygos, kuriomis vadovaujasi „demokratijos aplink Baltijos jūrą ir Arktį“. BJPK atsakas – traktuoti šiuos du regionus kaip vieną politinę erdvę, kurią sieja geografija, bendros vertybės ir bendras interesas užtikrinti, kad sienos būtų pripažįstamos, įstatymai – gerbiami, o rinkimai – laisvi. Šis balsas turės ypatingą svorį 2027 m. Islandijai pirmininkaujant tiek Baltijos jūros parlamentinei konferencijai (BJPK), tiek Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT)“, – sakė G. Drukteinis Baltijos jūros parlamentinės konferencijos Nuolatinio komiteto posėdyje Reikjavike.
„Regiono stiprybė yra grindžiama visuomenės pasitikėjimu teismais, rinkimais ir laisva spauda – pasitikėjimą, kurį sunku užsitarnauti, o dezinformacija ir nuolatinis institucijų silpnėjimas gali jį greitai sugriauti. 2027 m. programoje užduodamas klausimas, kaip parlamentai, laisva žiniasklaida ir pilietinė visuomenė gali išlaikyti tą pasitikėjimą esant spaudimui ir kaip regionas gali pereiti nuo savo modelio gynimo prie jo privalumų įrodymų“, – teigia G. Drukteinis.
„Baltijos jūra ir Arktis jau nebėra du atskiri regionai: juos jungia povandeniniai kabeliai, laivybos maršrutai, svarbių mineralų eksploatacija ir gynybos koridoriai. Tai, kas vyksta vienoje erdvėje, daro įtaką kitai – energetikos, saugumo ir infrastruktūros srityse, nuo kurių priklauso šiuolaikinės visuomenės gerbūvis. Tai yra politiniai, o ne techniniai sprendimai, todėl parlamentai turi skirti jiems deramą dėmesį“, – pabrėžia Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas.
Pasak G. Drukteinio, parlamentinis bendradarbiavimas tampa rutina, o rezoliucijos praranda aktualumą. 2027 m. programa siekia užkirsti kelią šiai tendencijai, klausdama, ką BJPK gali padaryti, ko negali padaryti nė vienas parlamentas atskirai – mažiau temų, aiškesnės pozicijos ir aiškesnis atsakymas į klausimą, kodėl mažų ir vidutinių demokratinių valstybių regionas, dirbdamas kartu, gali nustatyti standartus ir atsilaikyti prieš spaudimą, kurio nė viena iš jų atskirai nepajėgtų atlaikyt.
1991 metais įkurta Baltijos jūros parlamentinė konferencija vienija Baltijos jūros regiono parlamentus. Tai vienintelis forumas, kuriame regiono nacionaliniai ir regioniniai parlamentai bei parlamentinės organizacijos nuosekliai dirba kartu su Europos Parlamentu. Kiekvienais metais BJPK metinėje konferencijoje priimama rezoliucija, nubrėžianti veiklos gaires regiono vyriausybėms, o BJPK darbo grupės ir pranešėjai tęsia šį darbą tarp konferencijų. BJPK Nuolatinis komitetas, kuriame atstovaujamos visos Baltijos jūros regiono valstybės narės, visus metus koordinuoja BJPK veiklą. Nuo tada, kai Rusija pradėjo agresyvų karą prieš Ukrainą, BJPK tapo demokratinių valstybių ir regionų aplink Baltijos jūrą parlamentiniu balsu. Šiuo metu, kai saugumas, atsparumas ir demokratinis bendradarbiavimas regione susiduria su dideliais iššūkiais, šis vaidmuo yra svarbesnis nei bet kada anksčiau.
