Antradienis, 2026 m. spalio 6 d.

Aleksandras Abišala su TS-LKD kandidatuos į Kauno miesto tarybą

Aleksandras Abišala 2008.03.31

Kovo 11-osios Akto signataras ir buvęs ministras pirmininkas Aleksandras Abišala su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) kandidatuos į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Savivaldos rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.

Liepos 21 dieną A. Abišala buvo tarp 21 TS-LKD Kauno skyrių pasiūlyto galimo kandidato į miesto merus. Tarp pretendentų taip pat buvo Seimo narės Gintarė Skaistė ir Giedrė Balčytytė, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas bei visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius.

Iki liepos 24 dienos partijos Kauno skyriaus taryba pretendentų skaičių sumažino iki penkių. A. Abišala į galutinį penketą nepateko – jame liko Š. Jasiukevičius, Andrijana Filinaitė, Rokas Mickus, Dainoras Lukas ir Audronė Baronienė.

Rugpjūčio 29–30 dienomis surengtus atvirus TS-LKD kandidato į Kauno merus rinkimus laimėjo visuomenininkas ir verslininkas Š. Jasiukevičius. Jis surinko 70 proc. balsavusių partijos Kauno skyrių narių ir TS-LKD rėmėjų balsų.

TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po atrankos pareiškė, kad kauniečiai pasirinko lyderį, kurį norėtų matyti miesto vadovu. Kaip svarbiausius partijos prioritetus Kaune jis įvardijo saugumą, atsparumą ir patrauklesnes sąlygas jaunoms šeimoms.

A. Abišala prie TS-LKD prisijungė 2025 metų kovo 4 dieną ir pasirinko partijos Kauno Centro skyrių. Iki tol jis niekada nebuvo jokios partijos narys, o iš aktyvios politikos buvo pasitraukęs 1992 metais.

Stodamas į partiją A. Abišala sakė, kad toks sprendimas subrendo po rinkimų Lietuvoje ir Jungtinėse Valstijose. Pasak jo, L. Kasčiūno išrinkimas TS-LKD pirmininku patvirtino, kad pasirinktas tinkamas laikas.

A. Abišala 1990 metų vasario 24 dieną Kauno Vytauto rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą–Atkuriamąjį Seimą. Tų pačių metų kovo 11 dieną jis balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Nuo 1992 metų liepos 21-osios iki gruodžio 2-osios A. Abišala ėjo Lietuvos ministro pirmininko pareigas, o vėliau pasitraukė į privatų verslą ir vadybos konsultacijas.