Jau kuris laikas aktyviai diskutuojama apie degalų ir, artėjant šildymo sezonui, apie šilumos kainas. Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad remiantis išankstiniais duomenimis metinė infliacija rugsėjį viršijo 6 proc. Dyzelino kaina praėjusį mėnesį buvo daugiau nei 52 proc. didesnė nei prieš metus, o benzino – virš 38 proc. Nenustojama kalbėti ir apie drastiškai augančias šildymo kainas, kurios kai kuriuose rajonuose bus ir 50 proc. didesnės nei prieš metus. Ir kol vidutinė šalies infliacija yra svarbi ekonomistams, ruošiantis šiam artėjančiam nepigiam sezonui daug svarbiau žinoti, kiek papildomų eurų jis vidutiniškai kainuos kiekvienai Lietuvos šeimai.
Energetikos krizės priežastys siejamos su septynis mėnesius Artimuosiuose Rytuose trunkančiu konfliktu, sutrikdžiusiu pasaulines tiekimo grandines, taip pat su sumažėjusiais naftos perdirbimo pajėgumais Rusijoje ir ribojimais eksportuoti dyzeliną iš Kinijos bei Rusijos. Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymas yra istoriškai žemas, todėl ES ragina šalis riboti energijos vartojimą. Tikėtina, kad netrukus sulauksime ir maisto kainų brangimo bangos, o Europos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti infliaciją, vėl didina palūkanų normas.
Artėjantis šildymo sezonas truks septynis mėnesius. Įvertinus prognozuojamą šildymo kainų (13–25 proc.), elektros kainų (iki 20 proc.), dyzelino (apie 50 proc.) ir ribotą maisto kainų (3 proc.) brangimą, papildomos išlaidos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms skirtingų pajamų namų ūkiams gali siekti nuo 660 eurų (mažesnių pajamų) iki 1784 eurų (didesnių pajamų) per septynis mėnesius. Tai reiškia, kad kai kurios šeimos jau gali tekti atsisakyti šventinių išlaidų, kad padengtų būtiniausias.
Daugelyje Lietuvos namų ūkių gyvena vienas asmuo, todėl papildomos išlaidos šildymui ir degalams tampa itin sunkia finansine našta. Šiemet energetikos kainų šuolis, panašus į „Grinčo“ veiksmą, gali gerokai apkartinti Kalėdas ir kitas šventes, net ir taikant nacionalines kainų mažinimo priemones.
