Spalio 2 d. Lietuvos mokslų akademijoje daugiau nei 140 dalyvių susibūrė aptarti, kaip išsaugoti mokslo atvirumą ir kartu apsaugoti tyrėjus, jautrią informaciją bei visuomenės pasitikėjimą mokslu. Klausimai, tokie kaip riba tarp laisvo žinių dalijimosi ir jautrios informacijos apsaugos, tarptautinio bendradarbiavimo, akademinės laisvės ir augančių saugumo iššūkių suderinimo, buvo svarstomi tarptautinėje konferencijoje „Atviras, bet saugus mokslas: kur turėtume brėžti ribą?“. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) ir jis buvo skirtas Pasaulinei etikos dienai paminėti bei Tarnybos 15-mečiui pažymėti. Pranešimus skaitė ir praktines dirbtuves vedė ekspertai iš Lietuvos ir dar 11 šalių.
Konferencijoje dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius, Vilniaus universiteto profesorius emeritas prof. dr. Artūras Žukauskas ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė (vaizdo sveikinimu). Aptarti kasdieniai sprendimai, susiję su bendradarbiavimu, duomenų skelbimu, prieiga prie jautrios informacijos ir galimo piktnaudžiavimo atpažinimu, nuo kurių priklauso tiriamųjų privatumas, žinių panaudojimas ir kitų mokslininkų galimybė patikrinti rezultatus.
„Tyrėjui reikia aiškumo: kokiais duomenimis jis gali dalytis, kada būtina riboti prieigą ir į ką kreiptis kilus abejonių. Institucijos turi padėti priimti pagrįstus sprendimus ir sudaryti sąlygas apie rizikas kalbėti atvirai. Taip galime saugoti mokslą išsaugodami tai, kas jam būtina: bendradarbiavimą ir laisvę kelti klausimus“, – teigė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pasaulinio mokslo forumo atstovas dr. Yoran‘as Beldengrün‘as nagrinėjo, kaip geopolitiniai pokyčiai keičia mokslinių tyrimų aplinką, kai tyrimų duomenys, infrastruktūra ir tarptautinės partnerystės tampa nacionalinio saugumo ir ekonominių interesų dalimi. Jis pabrėžė, kad mokslinių tyrimų saugumas turi būti derinamas su kitais politikos prioritetais ir akademinėmis vertybėmis, o atsakomybė turi būti aiški ir proporcinga.
Kretos universiteto (Graikija) profesorė dr. Stavroula Tsinorema aptarė principą „kiek įmanoma, atvira, kiek būtina, uždara“, pabrėždama, kad skirtingai informacijai reikia skirtingų sprendimų, o ribojimai turi būti pagrįsti, nes perteklinis slaptumas gali silpninti pasitikėjimą mokslu.
Praktinėse dirbtuvėse dalyviai analizavo atsakingą atvirąjį mokslą, mokslinių tyrimų saugumo ir sąžiningumo sąsajas, saugaus pranešimo apie problemas galimybes ir tyrimų rezultatų sklaidos patikimumą. Docentė dr. Signe‘ė Mežinska iš Latvijos universiteto konstatavo, kad derinti mokslinių tyrimų atvirumą ir saugumą darosi vis sudėtingiau, kyla daug praktinių klausimų.
Profesorė dr. Ana Marušić iš Splito universiteto (Kroatija) ragino mokslinių tyrimų saugumą stiprinti remiantis etikos ir sąžiningumo patirtimi, teigdama, kad tyrėjams reikia pagalbos vertinant riziką nuo pat projekto pradžios.
Dr. Maura Hiney iš Dublino universiteto koledžo (Airija) atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp taisyklių ir kasdienės praktikos, abejodama, ar tyrėjai turi pakankamai laiko, priemonių ir pagalbos laikytis institucijos reikalavimų, ypač kai vertinimo sistemos labiau orientuojasi į publikacijų kiekį.
Rumunijos ekspertė dr. Raluca-Oana Andone ir Ukrainos ekspertas Artem‘as Artyukhov‘as pristatė pavyzdžius, iliustruojančius nepakankamą vertinimą tik pagal publikacijų skaičių ar dalyvavimo renginiuose skaičių, akcentuodami darbo turinio ir tikrojo mokslininko indėlio svarbą.
Dr. R. Cimmperman pristatė Tarnybos tyrimo „Atsakingo mokslo barometras 2026“ rezultatus, kurie parodė, kad nors akademinės bendruomenės nariai geriau išmano etikos dokumentus, vis dar egzistuoja pasitikėjimo spragos. 27 proc. apklaustų mokslininkų nurodė susidūrę su nesąžiningu elgesiu, bet apie tai nepraneša, nes abejoja rezultatais.
Konferencija, kurią organizavo Tarnyba, suteikė galimybę Lietuvos akademinei bendruomenei kartu su tarptautiniais ekspertais aptarti, kaip vertinti partnerystes, atsakingai valdyti duomenis ir padėti tyrėjams priimti sprendimus, siekiant užtikrinti tyrimų apsaugą ir išsaugoti galimybę bendradarbiauti bei dalytis žiniomis.
Kitą rudenį Tarnyba planuoja organizuoti tarptautinę konferenciją, kurioje daugiau dėmesio bus skiriama studentams.
