Mokslo metų pradžioje kartu su pamokomis ir būreliais į šeimų gyvenimą sugrįžta ir namų darbai. Kyla klausimų, ar tėvams būtina nuolat prižiūrėti atžalas, taisyti jų klaidas, ar padėti net vyresnių klasių moksleiviams. Vilniaus humanistinės mokyklos (VHM) direktorės pavaduotoja Žydrūnė Butrimienė pabrėžia, kad namų darbai yra vaiko atsakomybė, tačiau savarankiškumo mokytis reikia išugdyti.
Pasak specialistės, tėvų pagalba turėtų prasidėti nuo tinkamų sąlygų sudarymo: ramios aplinkos, suplanuoto laiko ir padrąsinimo. Jei reikia, galima paaiškinti užduotį, padėti suprasti jos esmę, tačiau pats darbas turėtų būti atliktas savarankiškai. „Namų darbai skirti vaiko įgytoms žinioms įtvirtinti. Pirmiausia turime vaiką išmokyti mokytis ir planuoti laiką, kad jis galėtų užduotis atlikti savarankiškai. Tėvai turėtų padėti patarimu, bet neatlikti užduoties už vaiką“, – teigia Ž. Butrimienė.
Šis principas taikomas ir kūrybinėms užduotims, pavyzdžiui, ruošiantis rudens mugei. Tėvai gali aptarti idėjas, padėti planuoti darbą ir pasirūpinti reikalingomis priemonėmis. Tačiau patį kūrybinį procesą turėtų atlikti vaikas. Ž. Butrimienė primena, kad vaikų ir suaugusiųjų galimybės skiriasi, todėl parodėlės neturėtų tapti tėvų varžybomis. Svarbu leisti vaikui įgyvendinti savo idėją, net jei rezultatas bus kitoks, nei tikėjosi suaugusieji.
Pagalba turėtų keistis vaikui augant
Pradinukui dažniau reikia pagalbos suprantant užduotis, planuojant laiką ir laikantis susitarimų. Tėvai gali kartu aptarti, nuo ko pradėti, kada daryti pertrauką ir ką dar reikia užbaigti. Vaikui augant ir įgyjant šių įgūdžių, tėvų įsitraukimas turėtų mažėti. Visgi, mažesnis įsitraukimas nereiškia, kad nebereikia domėtis vaiko mokymusi. Vyresnio vaiko verta paklausti, ar jam reikia pagalbos, ar visos užduotys suprantamos, atkreipti dėmesį į mokytojų pastabas. Jei vaikas susitvarko pats, kasdienė kontrolė nebūtina.
„Jeigu sunkumai atliekant namų darbus kartojasi kasdien ar labai dažnai, reikėtų pasikalbėti su mokytoju ir išsiaiškinti, kodėl vaikui sunku. Gal jis nesupranta užduočių, ar mokomoji medžiaga per sudėtinga, o gal namų darbams skiria neproporcingai daug laiko. Nuolatinę problemą svarbu aptarti ir kartu ieškoti sprendimo“, – pataria pedagogė.
Namų darbai be klaidų ne visada parodo vaiko gebėjimus
Pastebėję klaidą vaiko sąsiuvinyje, tėvai kartais skuba ją ištaisyti. Tačiau, anot Ž. Butrimienės, klaidos yra svarbi mokymosi proceso dalis. Jos padeda mokytojui suprasti, ką vaikas jau moka, o kur dar reikia paaiškinimo. „Jei tėvai viską ištaisys ir darbas bus be klaidų, mokytojas gali manyti, kad vaikas viską suprato, o jiems svarbu matyti realius vaiko gebėjimus“, – pabrėžia ji.
Radę klaidų, tėvai gali paskatinti vaiką peržiūrėti atliktą užduotį ir pačiam ieškoti netikslumų. Jei nepavyksta jų pastebėti, galima nurodyti konkrečią eilutę ar veiksmą, kurį verta patikrinti. Svarbu, kad klaidą surastų ir pataisytų pats vaikas.
Vilniaus humanistinėje mokykloje, veikiančioje visos dienos mokyklos principu, pradinukai mokosi ir užduotis atlieka mokykloje, todėl kasdienių namų darbų jiems neužduodama. Namuose gali reikėti tik pabaigti tai, ko vaikas dėl individualaus tempo nespėjo atlikti.
Savarankiškumas prasideda nuo aiškios dienotvarkės
Ugdyti įprotį mokytis savarankiškai padeda nuosekli rutina. Grįžusiam iš mokyklos vaikui reikia laiko pailsėti, o tuomet – aiškaus susitarimo, kada jis imsis užduočių. Mokymosi vietoje turėtų būti kuo mažiau dėmesio blaškančių dalykų. Pradžioje mokymosi planą galima susidaryti kartu: atlikti vieną užduotį, padaryti pertrauką ir grįžti prie likusio darbo. Tėvams verta stebėti, ar vaikas neužtrunka, ar nepamiršta užduočių.
„Planuojant svarbu atsižvelgti ir į būrelius bei treniruotes. Jei vieną dieną laukia daugiau veiklų, dalį darbų galima atlikti iš anksto, kai dienotvarkė laisvesnė. Taip užduotys nesusikaups paskutinę dieną“, – pataria specialistė. Toks planavimas padeda išsaugoti laiką savaitgalio poilsiui. Rekomenduojama savaitgalio užduotis baigti penktadienį, kad šeštadienis ir sekmadienis būtų skirti tik laisvalaikiui.
