Visuomenėje vis dar gajūs mitai, kad kačių ar šeškų, kurie beveik nepalieka namų, ženklinimas ir registravimas nėra būtinas. Dažnas argumentas skamba taip: „Mano katė gyvena ant sofos ir niekada neišeina į lauką, kodėl aš turėčiau ją ženklinti ir registruoti?“
Tačiau ženklinimas ir registravimas yra esminis žingsnis siekiant sugrąžinti pamestą augintinį. Net ir „sofoje“ gyvenanti katė gali netyčia išbėgti į laiptinę ar lauką. Radus pasimetusį gyvūną, pirmiausia rekomenduojama jį nuvežti pas veterinarą, ženklintoją ar į artimiausią gyvūnų prieglaudą, kad būtų patikrinta, ar gyvūnas paženklintas mikroschema. Tai padeda augintiniui greičiau sugrįžti namo. Jei negalite laikinai globoti gyvūno, praneškite savivaldybės administracijai, kurioje jis rastas. Savivaldybė organizuos laikinąją globą pas gyvūnų globėjus. Jei per 2 savaites savininkas neatsiranda, gyvūnas lieka pas globėją, kuris toliau juo rūpinasi ir ieško naujų namų.
Ženklinimas ir registravimas padeda mažinti ne tik bepriežiūrių, bet ir bešeimininkių gyvūnų skaičių. Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių, tačiau tik apie 15 proc. pavyksta grąžinti savininkams. Jei visi augintiniai būtų paženklinti ir registruoti, bešeimininkių gyvūnų neliktų.
Gyvūno tapatybės nustatymas pagal mikroschemos numerį ir įrašai Gyvūnų augintinių registre, augintinio pase ar kituose dokumentuose taip pat prisideda prie nelegalios prekybos ir kontrabandos mažinimo.
Dar vienas dažnai girdimas mitas – procedūra yra skausminga. Tačiau gyvūno ženklinimas mikroschema yra neskausminga ir greita procedūra, atliekama veterinarų ar ženklintojų, turinčių reikiamus sertifikatus ir galimybę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro.
Šunys, katės ar šeškai turi būti paženklinti ir užregistruoti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui. Įsigijus paženklintą augintinį, būtina atnaujinti jo duomenis Gyvūnų augintinių registre. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Ženklinimas ir registravimas taip pat būtinas keliaujant su gyvūnais, o vakcinacijos nuo pasiutligės informacija palengvina keliones. Gyvūnų viešbučiai nepriima neženklintų ir neregistruotų augintinių.
Viena iš ženklinimo privalumų – rinkoje siūlomi išmanūs sprendimai, kaip antai išmanūs dubenėliai ar durų landos su mikroschemų skaitytuvais, leidžiantys į namus įleisti tik konkrečius, paženklintus gyvūnus.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro, tvarkančio Gyvūnų augintinių registrą, tinklapyje galima susipažinti su metinėmis ir mėnesinėmis ataskaitomis apie registruotų gyvūnų skaičių kiekvienoje savivaldybėje.
2026 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 180 tūkst. kačių, 317 tūkst. šunų ir 538 šeškai. Pavasarį ir vasarą kas mėnesį registruojama apie 5–7 tūkst. kačių, šunų ir šeškų, o rudenį ir žiemą – apie 3 tūkst.
Gyvūnų skaičius registre nuolat kinta, nes pranešama ir apie augintinių netektį. Daugiausiai naujų augintinių 2024 m. rugpjūtį buvo registruota Vilniaus (622 katės, 358 šunys) ir Kauno (299 katės, 178 šunys) savivaldybėse. Mažiausiai – iki 10 kačių per mėnesį – Druskininkų, Ignalinos, Kupiškio, Lazdijų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo, Pasvalio, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Varėnos, Zarasų savivaldybėse; iki 10 šunų per mėnesį – Birštono, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Zarasų savivaldybėse.
Savo augintinių duomenis visada galite pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus, prisijungę prie Gyvūnų augintinių registro. Dėl ženklinimo, registravimo ar duomenų keitimo visada galima kreiptis į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus. Daugiau informacijos apie tai rasite Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse.
