Europos Sąjungos (ES) biudžete kariniam mobilumui siūloma skirti gerokai didesnį finansavimą – 17,65 mlrd. eurų 2028–2034 m. laikotarpiu, palyginti su 1,69 mlrd. eurų dabartiniame periode. Lietuva, kurios kritinės transporto infrastruktūros poreikis siekia apie 1 mlrd. eurų, turės aktyviai konkuruoti dėl šių lėšų, pateikdama konkrečius, parengtus projektus. Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko, didesnis ES biudžetas savaime negarantuoja finansavimo; būtinas nacionalinis indėlis, parengti techniniai projektai ir išspręsti žemės klausimai.
„Karinis mobilumas tapo vienu svarbiausių Europos prioritetų ir tam numatomi visiškai kito masto pinigai nei iki šiol. Lietuvai tai didelė galimybė, bet Europos Sąjunga nefinansuos abstraktaus mūsų poreikio turėti geresnius kelius. Turėsime ateiti su konkrečiais, parengtais projektais ir savo finansiniu indėliu. Jei tam nepasiruošime laiku, vien strateginė svarba finansavimo mums neužtikrins“, – sako Š. Frolenko.
Lietuvos poreikis karinio mobilumo infrastruktūrai, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, siekia apie 4 mlrd. eurų, įskaitant apie 1 mlrd. eurų kritinėms transporto jungtims, tokioms kaip keliai ir geležinkeliai per Suvalkų koridorių, „Rail Baltica“ bei jungtys su Klaipėdos ir regioniniais oro uostais.
Š. Frolenko pabrėžia, kad kariniam mobilumui pritaikyta infrastruktūra yra bendro naudojimo ir svarbi ne tik gynybos, bet ir civiliniams poreikiams. „Karinis mobilumas nereiškia, kad statome atskirus kelius kariuomenei. Didelė dalis infrastruktūros yra tie patys keliai ir tiltai, kuriais kasdien važiuoja gyventojai ir verslas. Tik krizės atveju jie turi atlaikyti sunkiosios technikos apkrovas ir užtikrinti greitą jos judėjimą. Vadinasi, europinės investicijos į karinį mobilumą kartu leidžia sutvarkyti infrastruktūrą, kurios Lietuvai bet kuriuo atveju reikia“, – aiškina jis.
Ankstesnio karinio mobilumo kvietimo metu 22 valstybės pateikė 112 projektų, prašydamos 3,7 mlrd. eurų, tačiau buvo paskirstyta tik 807 mln. eurų. Tai rodo intensyvią konkurenciją. Š. Frolenko teigimu, Lietuvos geografinė padėtis yra svarbus pranašumas, tačiau neužtenka vien strateginės reikšmės argumentų.
„Kai prašoma kelis kartus daugiau pinigų, nei jų yra, neužtenka pasakyti, kad esame NATO rytiniame flange ir mums ši infrastruktūra būtina. Reikia turėti suplanuotas jungtis, techninius projektus, išspręstus žemės klausimus ir nacionalinį finansavimą. Visa tai užtrunka ne vienus metus“, – sako asociacijos vadovas.
Siekiant pasinaudoti ES finansavimu, būtinas ir adekvatus nacionalinis kelių finansavimas. Nors 2026 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai skirta 436,6 mln. eurų, tai yra mažiau nei 2025 m. numatyti 560 mln. eurų. Pasak Š. Frolenko, mažesnis nacionalinis finansavimas gali apriboti parengiamų projektų skaičių.
„Kad galėtume dėl finansavimo konkuruoti, turime investuoti į projektų rengimą jau dabar. Jei šiandien šiuos darbus atidedame, po kelerių metų galime turėti paradoksalią situaciją – finansavimas bus, o projektų, pasirengusių dėl jo konkuruoti, trūks“, – sako Š. Frolenko.
Remiantis Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimu, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai atnaujinama apie 300 km valstybinės reikšmės kelių per metus (apie 1,5 % viso 21 tūkst. km tinklo), o daugiau nei 40 % kelių yra prastos būklės.
Lietuva karinį mobilumą laiko vienu būsimo ES biudžeto prioritetų. Finansų ministerija patvirtino, kad derybose dėl 2028–2034 m. finansinės perspektyvos Lietuvai svarbus tinkamas karinio mobilumo finansavimas.
„Mes pagrįstai sakome Briuseliui, kad Lietuvai dėl jos geografinės padėties reikia didelių investicijų į karinį mobilumą. Dabar mūsų pačių užduotis – šį argumentą pagrįsti darbais Lietuvoje. Jei karinį mobilumą įvardijame strateginiu prioritetu, tai turi atsispindėti ir sprendimuose dėl infrastruktūros – jos planavime, finansavime ir realiai vykstančiuose darbuose. Kitaip mūsų ambicijos Europoje prasilenks su tuo, ką darome namuose“, – sako Š. Frolenko.
