Italas Ezio Marchetti, pėsčiomis keliaujantis iš Norvegijos šiaurės į Pietų Afrikos Respubliką, po dviejų dienų Kaune spalio 15-ąją patraukė Lenkijos link. Miestą jis apibūdino kaip šiuolaikišką, tvarkingą ir savitą, o didžiausią įspūdį jam paliko Nemuno sala bei „Mokslo salos“ aplinka.
Kaune keliautoją labiausiai sužavėjo Nemuno sala
Viešėdamas Kaune E. Marchetti vaikščiojo po miesto centrą ir senamiestį, aplankė Kauno pilį, Nemuno salą bei „Mokslo salos“ pastatą. Į muziejaus vidų jis neužėjo, tačiau išskyrė pastato aplinką ir greta esančią salą.
Keliautojo vertinimu, Kaune istorinė architektūra dera su moderniomis erdvėmis. Vis dėlto dvi dienos jam pasirodė per trumpas laikas miestui pažinti, todėl italas sakė norintis čia grįžti ir kitą kartą skirti Kaunui daugiau laiko.
Kauniečiams E. Marchetti palinkėjo dažniau pasisveikinti, nusišypsoti ir būti atviresniems nepažįstamiesiems. Jo teigimu, lietuviai iš pradžių gali skeptiškiau vertinti nepažįstamą žmogų, tačiau keliaudamas per Lietuvą jis sulaukė daug svetingumo: žmonės kvietė jį į namus, vaišino, suteikė nakvynę ir aprodė vietos kaimelius.
Baltijos šalis į maršrutą įtraukė sąmoningai
Kelionę E. Marchetti pradėjo 2026 metų birželį Šiaurės kyšulyje, esančiame Norvegijos šiaurėje. Pirmojo etapo galutinis tikslas – Keiptaunas Pietų Afrikos Respublikoje. Prieš išvykdamas italas planavo nueiti apie 25 tūkst. kilometrų ir kirsti maždaug 50 valstybių.
Gegužę jis skaičiavo, kad kelionė truks apie trejus metus, tačiau spalį jau neatmetė, jog kelyje praleis trejus ar ketverius metus. Projektą keliautojas pavadino „Destination Humans“ („Kelionės tikslas – žmonės“), nes siekia ne rekordo, o susitikimų, pokalbių ir retai į naujienas patenkančių žmonių istorijų.
Baltijos valstybes E. Marchetti pasirinko todėl, kad anksčiau jose nebuvo lankęsis. Iš Švedijos sostinės Stokholmo jis keltu nuplaukė į Estijos sostinę Taliną, o iš ten pėsčiomis leidosi per Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Lietuvoje keliautojas ypač pastebėjo lygų reljefą, atvirus žemės ūkio laukus ir gausybę obelų bei obuolių. Iš lietuviškų patiekalų jam patiko balandėliai ir šakotis.
Per dieną nueina iki 40 kilometrų
E. Marchetti kasdien įveikia apie 30–40 kilometrų. Tokiam krūviui jis buvo pasirengęs dėl ilgalaikio bėgiojimo ir maratonų patirties. Anksčiau italas savarankiškai per 60 dienų nuėjo daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų ilgio „Via Alpina“ maršrutą Alpėse ir įveikė 115 tūkst. aukščio metrų.
Tačiau būtent ši patirtis paskatino jį naujoje kelionėje neskubėti ir daugiau laiko skirti žmonėms. Daiktus E. Marchetti veža perdarytu vaikišku vežimėliu – jo teigimu, daug metų kasdien nešti kuprinę kūnui būtų sunkiau. Vežimėlyje telpa ir palapinė, moka kavinukas bei itališka kava.
Ilgi ir tiesūs Lietuvos bei Latvijos keliai italui tapo psichologiniu iššūkiu. Vienatvę jis malšina klausydamasis audioknygų ir tinklalaidžių arba skambindamas artimiesiems.
Vėstant orams keliautojas stengiasi kuo greičiau judėti į pietus. Nakvynei jis dažnai prašo žmonių leidimo pasistatyti palapinę jų kiemuose, tačiau šeimininkai neretai patys pakviečia jį vakarienės ar pasiūlo nakvoti viduje.
Kalbos barjerą E. Marchetti įveikia rodydamas iš anksto lietuviškai parašytas žinutes. Susipažinti su žmonėmis padeda ir pasiūlymas išgerti itališkos kavos, o vertėjais kartais tampa angliškai kalbantys šeimininkų vaikai ar anūkai.
