Seimo rudens sesijoje svarbus darbotvarkės klausimas – kitų metų biudžeto svarstymas, tačiau prieš tai buvo paminėtos svarbios istorinės datos. Pirmiausia priminta, kad 1791 m. gegužės 3 d. Lietuvos ir Lenkijos Seimas priėmė pirmąją rašytinę Europos Konstituciją ir antrąją pasaulyje. Nors ši Konstitucija neužtikrino visiškos lygiateisiškumo, po įtemptų diskusijų 1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas Abiejų Tautų Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio įžadas. Šis aktas papildė 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją ir užtikrino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiavertę narystę Abiejų Tautų Respublikoje.
Ši data simbolizuoja valstybių gebėjimą išlikti lygiavertėmis, nepaisant dydžio ar gyventojų skaičiaus, ir kartu gyventi bei kurti saugesnę aplinką, kas gali būti svarbus pavyzdys ir šiuolaikinėje Europos Sąjungoje.
Abiejų Tautų tarpusavio įžadas istorikų vertinamas kaip naujas unijos aktas, pakeitęs ir papildęs 1569 m. Liublino unijos nuostatas. Jis numatė, kad bendrose valdymo institucijose abiejų valstybių atstovai turėtų po lygiai. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išsaugojo savo pavadinimą, atskirą iždą ir kariuomenės finansavimą.
Į šios dienos posėdį buvo pakviesta profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui, ilgametė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrėja. Ji pasidalino istorikų vertinimais apie Abiejų Tautų tarpusavio įžado priėmimo aplinkybes ir reikšmę.