Spalio 22–23 d. Vilniuje vyks Pasaulinės kovos su finansiniais nusikaltimais koalicijos (Global Coalition to Fight Financial Crime – GCFFC) 2026 m. metinis aukščiausiojo lygio susitikimas. Daugiau nei 200 tarptautinių organizacijų, viešojo ir privačiojo sektorių atstovų diskutuos, kaip kovoti su finansiniais nusikaltimais skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos atveria naujas galimybes ne tik finansų sektoriui, bet ir nusikaltėliams.
Tarptautinėms organizacijoms, atstovaujamoms susitikime, priskiriamos Pinigų plovimo prevencijos ekspertų grupė (Financial Action Task Force – FATF), nustatanti tarptautinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartus; Europos Sąjungos Pinigų plovimo prevencijos tarnyba (European Union’s Anti-Money Laundering Authority – AMLA); „Egmont“ grupė, jungianti nacionalines finansų žvalgybos tarnybas; Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (INTERPOL); Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Renginyje taip pat dalyvaus finansų sektoriaus, rizikos valdymo ir technologijų ekspertai.
Šių metų susitikimas bus skirtas temai „Kova su finansiniais nusikaltimais skaitmeniniame amžiuje: DI, tarpvalstybinės grėsmės ir duomenų privatumas“.
Renginį organizuoja Inovacijų agentūros (anksčiau „Versli Lietuva“) padalinys „Go Vilnius“, bendradarbiaudamas su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu bei Viešąja įstaiga „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“.
Technologijų lenktynės keičia kovos su finansiniais nusikaltimais modelius
Dirbtinis intelektas, skaitmeniniai ištekliai ir tarpvalstybiniai mokėjimai sukuria naujų galimybių finansų sektoriui. Tuo pat metu jie suteikia nusikaltėliams naujų įrankių, leidžiančių mastu plisti sukčiavimui, vogti tapatybes ir slėpti neteisėtai įgytų lėšų kilmę. Dėl šių priežasčių profesionalams, dirbantiems finansinių nusikaltimų prevencijos ir tyrimų srityse, vis dažniau reikia ne tik reaguoti į naujas grėsmes, bet ir jas numatyti.
Norint neatsilikti technologijų lenktynėse, reikia daugiau nei tik pažangių įrankių. Taip pat reikalingas žinių dalijimasis, aukštos kokybės duomenys ir glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas. Vilniuje ekspertai diskutuos, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas finansiniams nusikaltimams aptikti ir tirti, kaip suderinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus su efektyviu informacijos dalijimusi ir kaip sustiprinti kolektyvines reakcijas į pasaulines grėsmes.
„Technologijos keičia tiek finansinių nusikaltimų pobūdį, tiek įrankius, skirtus su jais kovoti. Tačiau vien technologijos nepagerins rezultatų. Mums taip pat reikia tinkamų sąlygų patikimam informacijos dalijimuisi, tarptautiniam bendradarbiavimui ir atsakingam duomenų naudojimui. Suburti politikos formuotojus, institucijas ir pramonę leidžia mums ne tik nustatyti iššūkius, bet ir sutelkti dėmesį į praktinius metodus, kurie gali sustiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais“, – sako Che Sidanius, LSEG Finansinių nusikaltimų ir pramonės reikalų pasaulinis vadovas ir Pasaulinės kovos su finansiniais nusikaltimais koalicijos steigėjas ir vicepirmininkas.
Nuo sukčiavimo ir kriptoturto iki pinigų plovimo schemų
Dvi dienas truksiančioje programoje vyks diskusijos apie dirbtinio intelekto taikymą finansinių nusikaltimų prevencijoje, didelio masto sukčiavimo atvejus, prekyba grindžiamą pinigų plovimą ir finansinius tyrimus. Ekspertai nagrinės būdus, kaip pagerinti informacijos dalijimąsi, sustiprinti turto susigrąžinimą ir sutrikdyti nusikalstamus tinklus.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas kriptoturtui. Susitikime bus pristatytas Virtualaus turto kriptovaliutų piniginių adresų priskyrimo centras – iniciatyva, skirta padėti susieti kriptoturto piniginių adresus su tyrimams aktualiomis informacijos detalėmis. Programoje taip pat bus nagrinėjami korupcijos ir pinigų plovimo ryšiai, neteisėti finansiniai srautai, susiję su žiauriais nusikaltimais, ir aplinkai kenkianti nusikalstama veikla.
Antrąją susitikimo dieną bus sutelktas dėmesys į bendrų prioritetų įgyvendinimą. Ekspertai diskutuos, kaip Europoje suderinti duomenų apsaugą su finansinių nusikaltimų prevencija, koks yra regioninių bendradarbiavimo iniciatyvų poreikis, kaip atlikti tyrimus, susijusius su skaitmeniniais ištekliais, ir kaip blockchain duomenys gali būti naudojami teisiniuose procesuose. Dalyviai taip pat apsvarstys siūlomus GCFFC 2026–2027 m. prioritetus, apimančius dirbtinį intelektą, duomenų dalijimąsi, sukčiavimą, prekyba grindžiamą pinigų plovimą ir kovos su korupcija pastangas.
Šios temos atspindi bendrą iššūkį: finansiniai nusikaltimai dažnai peržengia nacionalines sienas, o tyrimams reikalinga informacija yra pasklidusi tarp įvairių institucijų ir privačių įmonių. Todėl pagrindinis dėmesys bus skiriamas praktinėms rekomendacijoms, kaip sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinuotus veiksmus.
„Lietuvoje veikiančios finansų institucijos ir „fintech“ įmonės aptarnauja daugiau nei 30 milijonų klientų visame pasaulyje, todėl efektyvi finansinių nusikaltimų prevencija yra itin svarbi mūsų sektoriui. Tai taip pat yra proga kurti ir dalytis patirtimi, stiprinti sektoriaus brandą ir prisidėti prie tarptautinių sprendimų kūrimo. Džiaugiamės galėdami priimti ekspertus Vilniuje ir suteikti platformą praktinių įžvalgų dalijimuisi bei veikiančių sprendimų paieškai“, – sako Greta Barkauskienė, Viešosios įstaigos „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“ ekspertė.
GCFFC metinio aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – skatinti tarptautinį dialogą, keitimąsi patirtimi ir praktinių sprendimų kūrimą. Tikimasi, kad darbo grupės parengs rekomendacijas, kaip sustiprinti kolektyvinį veiksmą ir nustatyti būsimojo bendradarbiavimo prioritetus. Susitikimo programa pasiekiama čia: https://www.gcffc.org/annual-summit-2026.
Apie Viešąją įstaigą „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“
2021 m. gegužės 17 d. įsteigtas Viešosios įstaigos „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“ veiklos principas – viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Centras siekia stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, plėtodamas geriausias praktikas ir ugdydamas esamus bei naujus AML specialistus.
Viešosios įstaigos „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“ steigėjai yra Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, komerciniai bankai (AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“, „Luminor Bank AS“ Lietuvos filialas, AB bankas „Citadele“ Lietuvos filialas, „Revolut Bank“ UAB, „OP Corporate Bank plc“ Lietuvos filialas, „PAYSERA LT“ UAB, „AUDRONIS“ UAB, „PERKŪNAS PARTNERIAI“ UAB).
