Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė Lietuvos skaitmeninės plėtros strategiją 2026–2040 metams, kurioje numatyti ambicingi tikslai visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimo, verslo, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros srityse. Vyriausybė šiandien pritarė šiai strategijai, kuri apibrėžia ilgalaikę kryptį Lietuvos skaitmeninių pajėgumų stiprinimui, inovacijų skatinimui ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimui.
Įgyvendinus strategiją, 85 proc. Lietuvos gyventojų turės pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o dirbtinį intelektą naudos 75 proc. įmonių. Viešasis sektorius, verslas ir gyventojai galės naudotis greitesnėmis ir kokybiškesnėmis skaitmeninėmis paslaugomis, mažės biurokratinė našta ir bus užtikrinamas didesnis duomenų saugumas.
„Skaitmeninė transformacija yra vienas kertinių valstybės konkurencingumo veiksnių ir Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ prioritetų. Todėl nustatome aiškią ilgalaikę kryptį, kuri leis koordinuotai stiprinti Lietuvos skaitmeninius pajėgumus, skatinti inovacijas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir sudaryti geresnes sąlygas verslui augti. Dirbame, kad Lietuvos skaitmeninė pažanga jau artimiausiu metu efektyviai augtų, o to poveikį ženkliai pajustų verslas, visuomenė ir gyventojai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Strategija, suderinta su Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio tikslais, numato pagrindines valstybės skaitmeninės transformacijos kryptis: skaitmeninių paslaugų diegimą, duomenimis grįstų sprendimų plėtrą, verslo konkurencingumo didinimą, skaitmeninės infrastruktūros patikimumo ir atsparumo stiprinimą bei visuomenės gebėjimų taikyti naujas technologijas augimą.
Iki 2040 m. Lietuva sieks aukštos skaitmeninės brandos. Svarbiausias dėmesys visuomenės skaitmeninių įgūdžių srityje bus skiriamas gyventojų skaitmeniniams gebėjimams, švietimo sistemos adaptavimui bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų rengimui. Numatoma, kad 85 proc. gyventojų turės bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, 40 proc. – aukštus, o IRT specialistų dalis darbo rinkoje išaugs iki 13 proc.
Verslo sektoriuje bus skatinamas skaitmeninių inovacijų kūrimas ir pažangių technologijų diegimas. Tikimasi, kad iki 2040 m. dirbtinio intelekto technologijas naudojančių įmonių dalis išaugs nuo 21 proc. iki 75 proc., o visos mažosios ir vidutinės įmonės turės bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį.
Viešajame sektoriuje bus plėtojamos saugios ir patogios e. paslaugos, didinama valstybės duomenų ekosistemos plėtra ir stiprinamas saugumas. Tikimasi, kad skaitmeninių viešųjų ir administracinių paslaugų vertinimas pagal Europos Komisijos „eGovernment Benchmark“ tyrimą pasiektų maksimalų – 100 balų – įvertinimą.
Skaitmeninės infrastruktūros srityje bus vystoma ateities technologijoms pritaikyta infrastruktūra ir stiprinamas jos saugumas. Numatoma, kad iki 2040 m. visi namų ūkiai turės bent 100 megabaitų per sekundę spartos mobiliojo interneto prieigą, o 1 gigabaito per sekundę spartos ryšiu naudosis bent pusė visų abonentų (šiuo metu – 3 proc.).
Strategija parengta pagal skaitmeninės plėtros tendencijų ir poreikių analizę, prisidėjus įvairių ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, valstybės institucijų bei socialinių ir ekonominių partnerių atstovams. Nacionalinei strategijai dar turės pritarti Seimas, po to bus rengiamos konkrečios priemonės jos tikslams pasiekti.
