Jungtinėje Karalystėje bankų vadovai rengia pirmąjį susitikimą, kuriame bus svarstoma galimybė sukurti nacionalinę alternatyvą „Visa“ ir „Mastercard“ mokėjimo sistemoms. Toks žingsnis aptariamas augant geopolitiniam neapibrėžtumui ir baimėms, kad JAV kontroliuojamos mokėjimo sistemos teoriškai galėtų būti panaudotos kaip politinio spaudimo priemonė.
Diskusijos Vakaruose atgaivino ir Lietuvoje jau ne kartą keltą klausimą – ar valstybė yra pakankamai pasirengusi situacijai, jei tarptautinės mokėjimo sistemos būtų sutrikdytos ar net laikinai sustabdytos?
Pamokos iš 2014 ir 2022 metų
Po 2014 ir 2022 metais Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijų okupacijos tapo akivaizdu, kad finansinės sistemos gali tapti geopolitinių konfliktų įrankiu. Tuo laikotarpiu daug kalbėta apie grynųjų pinigų svarbą krizės metu. Argumentas paprastas – kai sutrinka elektroninės sistemos, atsiskaitymai grynaisiais tampa vieninteliu būdu užtikrinti kasdienius poreikius.
Rusijos pavyzdys taip pat iškalbingas. Šalyje apie 60 proc. mokėjimų buvo atliekama „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis. JAV sankcijoms privertus šias bendroves nutraukti dalį paslaugų, dalis gyventojų susidūrė su realiais atsiskaitymo sunkumais – žmonės negalėjo naudotis savo lėšomis taip, kaip buvo įpratę.
Vienas su projektu Jungtinėje Karalystėje susipažinęs vadovas leidiniui „The Guardian“ teigė: „Jei „Mastercard“ ir „Visa“ kortelės būtų išjungtos, grįžtume į šeštąjį dešimtmetį“, kai ekonomika daugiausia rėmėsi grynaisiais pinigais.
Finansinė nepriklausomybė – nacionalinio saugumo dalis
Šios diskusijos atveria platesnį klausimą – ar finansinių sistemų nepriklausomumas turėtų būti laikomas nacionalinio saugumo dalimi? Mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, yra integruotos į tarptautines finansų sistemas, tačiau tai kartu reiškia ir priklausomybę nuo globalių sprendimų.
Jei valstybė negali užtikrinti bent minimalios finansinės autonomijos ar alternatyvių atsiskaitymo būdų, jos gyventojai tampa pažeidžiami. Žmogus, neturėdamas galimybės naudotis savo pinigais – ar dėl technologinio sutrikimo, ar dėl politinio sprendimo – negali patenkinti būtiniausių poreikių: įsigyti maisto, degalų ar vaistų.
Ar grynieji taps „aukso vertės“?
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis garsiau kalbama apie skaitmenizaciją ir grynųjų pinigų atsisakymą. Tačiau geopolitiniai įvykiai primena, kad fiziniai pinigai gali tapti atsarginiu saugikliu.
Grynieji pinigai krizės metu veikia kaip garantas – jie nepriklauso nuo elektros tiekimo, interneto ryšio ar užsienio korporacijų sprendimų. Būtent todėl kai kurios valstybės svarsto alternatyvias nacionalines mokėjimo sistemas arba stiprina finansinio atsparumo strategijas.
Klausimas lieka atviras: ar Lietuva turi aiškų planą, jei tarptautinės kortelių sistemos laikinai sutriktų? Ar pakankamai diskutuojama apie finansinio saugumo rizikas, o ne vien apie patogumą ir skaitmenines inovacijas?
Diskusija, kurios nereikėtų vengti
Ši tema reikalauja platesnės viešos diskusijos – tarp politikų, finansų ekspertų ir visuomenės. Finansinis stabilumas nėra savaime suprantamas dalykas, o grynieji pinigai gali būti ne atgyvena, o saugumo elementas.
Geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia – ne panika, o pasirengimas. Klausimas ne ar skaitmeniniai mokėjimai yra patogūs, o ar valstybė turi planą „B“, jei jie vieną dieną taptų neprieinami.
