2026 m. gegužės 13 d. Rygoje vykusiame Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje daug dėmesio skirta psichikos sveikatai, priklausomybių prevencijai, šeimos politikai, demografiniams iššūkiams bei vaikų ir jaunimo gerovei. Renginyje pabrėžta, kad Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais: augančiu psichologiniu nesaugumu, priklausomybėmis, mažėjančiu gimstamumu, visuomenės senėjimu bei didėjančia skaitmeninės aplinkos įtaka vaikų ir paauglių sveikatai.
Vienoje svarbiausių diskusijų aptarta alkoholio kontrolės politika Baltijos šalyse. Pažymėta, kad Lietuvoje taikytos priemonės – reklamos ribojimas, prekybos laiko trumpinimas ir prieinamumo mažinimas – davė aiškių rezultatų ir buvo oficialiai pripažintos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kaip įrodymais pagrįsta politika. Buvo aptarta būtinybė derinti akcizų politiką bei mažinti skirtumus tarp valstybių, nes kitaip kyla šešėlinės prekybos ir vadinamojo „alkoholio turizmo“ rizika.
Vienas svarbiausių posėdžio klausimų – vaikų ir paauglių psichikos sveikata. Diskusijose daug dėmesio skirta mobiliųjų telefonų bei socialinių tinklų naudojimo ribojimams vaikams. Posėdyje siūlyta Baltijos valstybėms formuoti bendrą požiūrį į socialinių tinklų naudojimo ribojimą vaikams iki 16 metų, siekiant geriau apsaugoti jų psichikos sveikatą.
Diskusijose akcentuota, kad efektyvi sveikatos politika negali apsiriboti vien gydymo sistema. Būtinas sisteminis požiūris, apimantis švietimą, socialinę politiką, bendruomenes ir šeimos aplinką. Estijos atstovai pristatė įvairias tarpsektorines prevencijos priemones – nuo kovos su patyčiomis mokyklose iki koordinuotų psichikos sveikatos programų vaikams ir paaugliams.
Svarbi diskusijų dalis buvo skirta demografijai, šeimos politikai ir gimstamumo mažėjimui. Pabrėžta, kad vien finansinių priemonių nepakanka – būtina keisti ir visuomenės požiūrį, socialines normas bei ilgalaikę šeimos politikos kryptį.
Posėdyje daug kalbėta apie sveikatos ekonomikos, duomenų analizės ir skaitmenizacijos svarbą. Diskusijose daug dėmesio skirta ir Baltijos šalių bendradarbiavimui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat keliami klausimai dėl bendro Baltijos šalių dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose, sveikatos duomenų standartizavimo bei efektyvesnio antrinių sveikatos duomenų naudojimo mokslui, inovacijoms ir dirbtinio intelekto sprendimams sveikatos sektoriuje.
Baigiantis renginiui sutarta, kad Baltijos šalims būtina glaudžiau bendradarbiauti psichikos sveikatos, prevencijos, šeimos politikos ir sveikatos priežiūros prieinamumo srityse. Posėdžio rekomendacijose numatyta stiprinti bendrą Baltijos šalių veiksmų planą psichikos sveikatos srityje, gerinti e. sveikatos sistemų suderinamumą, koordinuoti sveikatos duomenų politiką ir aktyviau keistis gerąja praktika.
Pakviesta Baltijos šalių kolegos aktyviai dalyvauti birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Sveikas amžėjimas ir sveikata visose politikos srityse – strateginis valstybės pasirinkimas“.
