Intensyvus melsvabakterių žydėjimas prasidėjo Baltijos jūroje, o dėl vyraujančių vėjų jis gali pasiekti ir Lietuvos krantus. Klaipėdos universiteto mokslininkai perspėja poilsiautojus stebėti vandens būklę ir vengti maudynių vietose, kur matomos melsvabakterių sankaupos, galinčios kelti pavojų sveikatai.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė Diana Vaičiūtė pranešė, kad palydoviniai duomenys leidžia stebėti melsvabakterių sankaupų ir judėjimo didelę teritoriją. Šiuo metu žydėjimas pastebimas ir Kuršių mariose, ypač rytinėje dalyje. Dominuoja melsvabakterės Nodularia spumigena, Aphanizomenon flos-aquae ir Dolichospermum lemmermannii, o Kuršių mariose – mišri bendrija su pikomelsvabakterėmis.
Didelį susirūpinimą kelia Nodularia spumigena, gaminanti toksišką nodularino medžiagą, kuri gali pakenkti vandens organizmams ir kelti riziką žmonėms bei gyvūnams. Mokslininkė Donata Overlingė iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto rekomenduoja vengti maudynių vietose su matomomis melsvabakterių sankaupomis vandens paviršiuje.
Nepaisant galimo pavojaus, mokslininkai pabrėžia, kad melsvabakterės gali būti vertingas biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis biotechnologijoms. KU Ekscelencijos centro projekto metu tiriamas Kuršių marių melsvabakterių potencialas farmacijos, kosmetikos ir kitose aukštos pridėtinės vertės srityse.
Vandens žydėjimą skatina šilti orai ir aukšta vandens temperatūra (birželio 29 d. jūros vanduo buvo 24 °C, Kuršių marių – 27 °C), ramios meteorologinės sąlygos ir maistinių medžiagų perteklius. Klaipėdos universiteto mokslininkai nuolat stebi situaciją lauko tyrimais ir nuotolines technologijas, o vandens kokybę stebėti padeda ir studentai.
KU mokslininkai kuria internetinę aplikaciją, leidžiančią stebėti vandens telkinių būklę iš palydovų, rodančią chlorofilo-a koncentraciją, vandens paviršiaus temperatūrą ir skendinčiųjų medžiagų kiekį. Ankstyvoji aplikacijos versija pasiekiama adresu https://balticeye.balteye.eu/.
