Būsto kainos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 177 proc., gerokai viršydamos 67 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Nors ilgą laiką augantys atlyginimai švelnino šį skirtumą, standartizuotas būsto kainų ir pajamų santykis Lietuvoje blogėja jau ketverius metus iš eilės. Tai rodo asmeninių finansų portalo investuotojui.lt atlikta Eurostat duomenų analizė.
Paskutinį 2026 m. ketvirtį būsto kainos Lietuvoje padidėjo 11,9 proc. per metus, o tai yra daugiau nei dvigubai sparčiau nei ES vidurkis. Kainos dviženkliu tempu auga jau trečią ketvirtį iš eilės. Lietuvos būsto kainų kreivė nuo ES vidurkio pradėjo atitrūkti apie 2020 m. – 2026 m. pirmąjį ketvirtį Eurostat būsto kainų indeksas Lietuvoje siekė 277 (kai 2015 m. = 100), o ES vidurkis buvo 167.
Eurostat įperkamumą matuoja standartizuotu kainų ir pajamų santykiu, kuriam didėjant kyla būsto įsigijimui reikalingų pajamų poreikis. Lietuvoje šis rodiklis, pasiekęs 109,9 punkto (2015 m. = 100), blogėja ketvirtus metus iš eilės (2021–2024 m.). Tuo tarpu ES vidurkis, po 2022 m. piko, pastaruosius dvejus metus gerėja ir nukrito iki 105,7 punkto, kas rodo, jog Europoje pajamos vėl auga sparčiau nei būsto kainos, priešingai nei Lietuvoje. Nuo 2015 m. iki 2024 m. Lietuvos gyventojų pajamos augo apie 114 proc., tačiau būsto kainos per tą patį laikotarpį pakilo apie 135 proc.
Nors įperkamumo rodiklis Lietuvoje vis dar yra apie 6 proc. geresnis, lyginant su ilgalaikiu istoriniu vidurkiu, dabartinis spartus kainų augimas šį rezervą sparčiai mažina.
„Dešimtmetį atlyginimai augo taip sparčiai, kad beveik neatsiliko nuo būsto kainų, ir Lietuvos įperkamumo rodiklis iki šiol geresnis nei ilgalaikis vidurkis. Bet kryptis pasikeitė: pas mus kainos vėl auga dviženkliu tempu, o Europoje įperkamumas jau gerėja. Šis krypčių išsiskyrimas ir yra svarbiausias tyrimo skaičius
