Daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių atlikę „Tele2“ ir Vilniaus universiteto (VU) sukurtą testą, parodė, kad beveik kas antras 18–24 metų jaunuolis gali būti siejamas su padidėjusia socialinių tinklų priklausomybės rizika. Šia proga, minint Tarptautinę socialinių tinklų dieną, „Tele2“ atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai vis dažniau naudojami ne dėl konkretaus poreikio, o siekiant malšinti nuobodulį ar nemalonias emocijas.
Socialiniai tinklai per pastarąjį dešimtmetį tapo svarbia kasdienio gyvenimo dalimi, naudojami bendravimui, darbui, kūrybai, informacijos paieškai ar įkvėpimui. Vis dėlto, kuo daugiau funkcijų sutelkiama vienose programėlėse, tuo sunkiau atskirti, kada jos padeda, o kada pradeda mus valdyti.
„Socialiniai tinklai savaime nėra problema – tai įrankiai, kuriuos naudojame ryšiui, informacijai ir kūrybai. Tai tampa problema, kai telefoną išsitraukiame vos sustoję eilėje, prieš miegą ar pajutę nerimą“, – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė Justina Antropik.
Jaunesni vartotojai dažniau patenka į aukštesnės rizikos skalę
Daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių atliktas testas atskleidė, kad jaunesnėse amžiaus grupėse socialinių tinklų priklausomybės rizika išlieka didesnė – 18–24 metų amžiaus grupėje ji siekia 44 proc.
J. Antropik pažymi, kad šiuos skaičius reikėtų vertinti ne kaip priekaištą jaunai kartai, o kaip signalą apie pasikeitusią skaitmeninę kasdienybę. Anot jos, jauni žmonės gyvena aplinkoje, kurioje socialiniai tinklai yra nuolatinė bendravimo, informacijos ir saviraiškos terpė.
„Jaunuoliams šios platformos dažnai yra vieta, kur vyksta pokalbiai, formuojasi santykiai, kuriamas įvaizdis ir sekamos aktualijos. Todėl vien pasakyti „naudokite mažiau“ nepakanka. Kur kas svarbiau padėti atpažinti, kada jos papildo kasdienybę, o kada pradeda išstumti poilsį, dėmesį mokslams ar darbui ir laiką be ekranų“, – teigia ji.
Ekspertė pabrėžia, kad riziką didina ne tik praleistas laikas, bet ir naudojimo motyvas. Jeigu programėlės tampa pirmu pasirinkimu pajutus nerimą, nuobodulį ar norint atidėti nemalonią užduotį, tai gali būti ženklas, kad verta peržiūrėti skaitmeninius įpročius.
Svarbiausia – ne draudimai, o sąmoningas pasirinkimas
J. Antropik teigimu, vien praleidžiamas laikas dar neparodo tikrosios rizikos. Svarbiau įvertinti, ar žmogus geba laiku padėti telefoną, ar po naršymo jaučiasi pailsėjęs, o ne išsiblaškęs, taip pat ar socialiniai tinklai netrikdo miego, susikaupimo, santykių ir emocinės savijautos.
„Lengviausias būdas tai padaryti – prieš atsidarant programėlę kaskart sau įvardyti tikslą. Ar noriu parašyti žinutę, patikrinti naujieną, įkelti turinį, ar tiesiog užpildyti laisvą laiką? Toks trumpas, bet vertingas klausimas sau leidžia sustabdyti automatinį veiksmą ir pamatyti, ar socialinius tinklus naudojame sąmoningai, ar tiesiog reaguojame į įprotį“, – komentuoja ji.
Specialistės nuomone, sveikesnis santykis su socialiniais tinklais nebūtinai reiškia radikalų jų atsisakymą. Dažnai pakanka mažų, bet aiškių ribų – išjungti perteklinius pranešimus, nesinešti telefono į lovą ar sąmoningai palikti laisvų minučių dienoje be išorinių dirgiklių.
