Nors anksčiau sukčiavimo žinutes buvo galima atpažinti iš gramatikos klaidų ar neįprasto tono, naujosios dirbtinio intelekto (DI) technologijos verčia permąstyti šią taisyklę. Dabar sukčiai gali kurti taisyklingas, mandagias ir pritaikytas žinutes, todėl „Tele2“ ekspertas Linas Marcinkevičius rekomenduoja atkreipti dėmesį ne į žinutės rašybą, o į prašomą veiksmą.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2025 m. sukčiavimas sudarė 44 proc. visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje. Per metus Lietuvoje sustabdyta apie 13 mln. apgaulingų skambučių ir beveik 6 mln. suklastotų trumpųjų žinučių.
„DI leidžia sukčiams rašyti sklandžiai, taisyklingai ir įtikinamai, todėl pavojingos žinutės vis dažniau atrodo kaip įprasta banko, kurjerio, valstybės institucijos ar paslaugų teikėjo komunikacija“, – teigia L. Marcinkevičius.
Sukčiavimas tampa asmeniškesnis
DI ne tik gerina žinučių kokybę, bet ir keičia sukčiavimo logiką. Anksčiau buvo siunčiamas bendras tekstas tūkstančiams žmonių, o dabar scenarijus gali būti greitai pritaikomas pagal situaciją ar auditoriją. „DI sukčiams padeda sumažinti atstumą tarp masinės apgaulės ir asmeninio kreipimosi. Žinutė gali būti parašyta taip, kad atrodytų rami, profesionali ir pritaikyta konkrečiai situacijai: neva vėluojanti siunta, įtartinas prisijungimas ar būtinybė atnaujinti duomenis. Tokia komunikacija nebekelia tokio greito įtarimo kaip prastai išverstas tekstas“, – aiškina „Tele2“ ekspertas.
Apgaulingų žinučių turinys vis dažniau pritaikomas ir prie aktualijų, pavyzdžiui, pajamų deklaravimo ar siuntų pristatymo. DI leidžia tokiems scenarijams greitai suteikti oficialiai skambančią formą. „DI nepaverčia sukčiavimo nauju reiškiniu, bet padaro jį patogesnį ir greitesnį patiems nusikaltėliams. Jiems nebereikia gerai mokėti kalbos ar suprasti vietinio konteksto. Todėl žmogaus budrumas turi būti paremtas ne estetiniu įspūdžiu, o aiškia procedūra: patikrinti siuntėją, nespausti gautos nuorodos ir neskubėti tvirtinti veiksmų“, – pabrėžia L. Marcinkevičius.
Sukčiai išnaudoja žmogaus būseną
Sukčiavimo sėkmę gali lemti ir momentas, kai žinutė pasiekia žmogų – didesnė rizika sureaguoti neapgalvotai kyla, kai žmogus skuba, yra pavargęs ar susirūpinęs. Sukčiai dažnai kuria spaudimą ir baimę prarasti pinigus, paskyrą ar paslaugą, siekdami priversti veikti automatiškai.
Taisyklinga kalba nebėra saugumo ženklas
Patikimai atrodančiose žinutėse dažnai naudojami tie patys elementai: oficialus tonas, mandagus kreipinys, aiškus raginimas veikti ir ribotas laikas sprendimui priimti. „Sukčiavimo žinutę šiandien reikėtų vertinti kaip situaciją, o ne kaip tekstą. Klausimas turėtų būti ne „ar čia parašyta taisyklingai?“, o „kodėl manęs prašo tai padaryti būtent dabar, per šią nuorodą ir tokiu būdu?“ Jei atsakymai kelia abejonių, tai jau rimtas signalas, kad žinutė gali būti apgaulinga“, – sako L. Marcinkevičius.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti žinutes, kuriose prašoma prisijungti prie paskyros, vesti banko kortelės duomenis, patvirtinti mokėjimą, įvesti „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo kodus, atnaujinti asmeninę informaciją ar atsisiųsti priedą. Taip pat nereikėtų atskleisti iš pažiūros nereikšmingų duomenų, tokių kaip vardas, gyvenamoji vieta ar amžius, nes jie gali būti panaudoti kuriant dar labiau suasmenintus sukčiavimo scenarijus.
Kaip pasitikrinti įtartiną žinutę?
„Tele2“ ekspertas pirmiausia rekomenduoja nespausti nuorodų netikėtai gautose žinutėse ar el. laiškuose. Jei pranešimas neva atėjo iš banko ar institucijos, saugiausia savarankiškai atsidaryti oficialią svetainę arba programėlę ir patikrinti, ar toks pranešimas matomas oficialiame kanale. Prašymas sumokėti už siuntą turėtų atsispindėti siuntos sekimo sistemoje, o banko įspėjimas – banko programėlėje. Kilus abejonių, reikėtų pačiam susirasti oficialų klientų aptarnavimo numerį ir susisiekti su organizacija.
Svarbu nepasiduoti dirbtinai kuriamai skubai, su kuriomis sukčiai siekia priversti veikti automatiškai. „Sukčiai tikisi, kad žmogus paspaus nuorodą iš karto, kol dar nespėjo kritiškai įvertinti situacijos. Būtent todėl verta sustoti, informaciją patikrinti oficialiuose kanaluose ir nesiimti veiksmų skubotai. Dažnai kelios papildomos minutės patikrai gali apsaugoti nuo finansinių nuostolių ar duomenų praradimo“, – teigia L. Marcinkevičius.
„Tele2“ primena, kad įtartinų žinučių nereikėtų persiųsti kitiems, spausti jose esančių nuorodų ar atsakyti siuntėjui. Jei vis dėlto buvo sukaupta prisijungimo duomenų ar patvirtintas mokėjimas, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius, informuoti paslaugos teikėją ir kreiptis į policiją.
